Ech,ta vasara, vasara. Kokia ji trumpa ir kiek joje grožio, gamtos paslapčių. Su žaibais ir perkūnijomis, su liūtimis ir kruša, kartais pakeiksnota dėl stichijos šėlsmo, bet vistiek nepakartojama ir miela.
O gėlininkui, daržininkui, sodininkui, bitininkui pats darbymetis. Dėl karščių viskas vyko pagreitintai. Trumpai žydėjo tulpės, anksciau pražydo alyvos ir jazminai, greit nubyrėjo pinavijų žiedai, ankstokai rudenį pradejo skelbti jurginai. Prie kiekvieno augalo reikia pridėti rankas, tręšti, laistyti, ravėti piktžoles, gydyti, karpyti negražius lapus, o vėliau ir žiedus. O kur dar dekoratyvinių medelių ir krūmų priežiūra – karpymas, formų suteikimas. Daug laiko reikia skirti šiltnamių priežiūrai. Gyvatvorės ir vejos taip pat reikalauja savo dalies. Gėlininkui lieka mažai laiko grožėtis gėlių žiedais. Taigi tik spėk suktis.
Gal todėl labai džiaugėmės trumpu atokvėpiu nuo darbų suorganizavę gėlininkų sodybų apžiūrą. Turėjome laiko ramiai pabendrauti, išklausyti gėlininkų problemas ir bėdas, apžiūrėti sukurtą grožį. O gėlininkai išradingi. Kasmet sodybose randame daug naujovių.
Grožiui kurti naudojamos įvairios priemonės – medinės geldos, moliniai ąsočiai, girnų akmenys, plytos, kriauklės, medžių kelmai, šakos, kempinės ir kankorėžiai, įvairūs krepšiai, akmenys iš pajūrio ir net iš kitų šalių, batai, medžio šaknys ir šakos iš ežero ir t.t.
Gėlininkai didžiuojasi augindami retesnius medžius ir augalus – tamaryką, pūkenį, japonišką soforą, tunbergiją, himalajinį pėdlapį, fizasteniją, asariną, agafantą, gaurę, mariną, juodažiedę petuniją.
Augina gėlininkai ir naudą duodančius augalus – lazdynus, cidonijas, abrikosus, vynuoges, valgomuosius sausmedžius, šilauoges, spanguoles, dabar jau bespyglius svarainius, moliūgus, raudonus arbūzus ir t.t.
Sodybų apžiūros komisija didžiuodamąsi gali pasakyti – šaunuoliai mūsų draugijos gėlininkai.
Lionė Strumilien, Gėlininkų draugijos valdybos narė, Sodybų apžiūros komisijos narė
Ramunės Kelbauskienės nuotraukos
