Kraštietis kalbininkas, baltistas, dialektologas Zigmas Zinkevičius padovanojo Vlado Šlaito viešajai bibliotekai ką tik išleistą naują savo knygą „Lituanistinė veikla po 2006 metų“.
Tai knygų „Prie lituanistikos židinio“ ir „Po aštuonerių metų“ tęsinys, apimantis autoriaus lituanistinę veiklą nuo 2006 iki 2013 metų vidurio. Knygos pratarmėje akademikas rašo: „Būnant pensininku (nuo 1994 m. birželio 1 d.) nesiliauta dirbti lituanistikos ir su ja susijusio mokslinio darbo. Kolega Vladimiras Toporovas ir kiti mokslininkai ragino tęsti pradėtą pasakojimą, esą tai svarbu lituanistikos istorijai. Neabejota, kad jis pravers būsimiems lituanistikos tyrėjams“. Knygą viešajai bibliotekai akademiko įpareigotas perdavė jo sūnėnas Stasys Zinkevičius.
Sulaukė viešoji biblioteka šiomis dienomis dar vieno svečio – čia apsilankė Europos parlamento nario Vytauto Landsbergio padėjėjas Jonas Kvetkauskas, atgabenęs pluoštą profesoriaus leidinių. Tai knyga „Europos Parlamente IX“ – 2012 m. V.Landsbergio pasakytų kalbų, interviu, straipsnių, pareiškimų ir dienoraščių rinkinys; knygos „Rezistencijos pradžia. 1941-ųjų birželis: dokumentai apie šešių savaičių laikinąją Lietuvos vyriausybę“, „Trys paskaitos apie Lietuvą“ – paskaitų ciklas, skaitytas studentams Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute; „Vincas Kudirka: Lietuvos darbininkas ir muzikas“; pakartotinai išleista knyga „Laiškai Sofijai“, sumanyta ir parengta kaip dokumentinė, memuarinė M.K.Čiurlionio paskutinių metų biografija.
Neseniai įkurta leidykla „Jovaro tiltai“ atsiuntė pirmąjį savo leidinį – Sandros Bernotaitės romaną „Katė, kurios reikėjo“. Knygos siužetas rutuliojasi antrojo nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio pradžioje, kai dar ryški dviejų santvarkų sandūra ir iš jos išplaukiantys kontrastai, o dauguma veikėjų – posovietiniai žmonės – svetimi artimieji, kurių bendra priešistorė persunkta išdavysčių, skriaudų ir nusikaltimų.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, siekdamas gerinti gyventojų informuotumą apie įgyvendinamą Ekonomikos augimo veiksmų programą, jos viešinimą, padovanojo bibliotekos skaitytojams du leidinius: „Pagrindinių elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų ir jų naudojimo tyrimas: 2012 m. ataskaita“ bei „Lietuvos informacinės visuomenės plėtros tendencijų ir prioritetų 2014-2020 metais vertinimas: svarbiausi rezultatai ir įžvalgos“.
Klaipėdietis skulptorius Žilvinas Paulius Augustėnas, viešėdamas Ukmergėje, užsuko į biblioteką nešinas savo tėvo Aniceto Augustino knyga „Šaukuva“. Tai gimtojo autoriaus kaimo istorija, užrašyta pagal senų žmonių pasakojimus. Čia ir žemių laukų pavadinimai – Molbestis, Lazdynai, Alksnytė, Prūdelis, Šniūrai, ir pirmoji mokykla kaime, ūkininko Petro Augustino pirkioje, ir žydelio Apciko karčema, ir vestuvių, krikštynų, laidotuvių papročiai, Šaukuvos dvaro istorija, kitos kaimo gyvenimo temos.
