Liepos 11 dieną pasibaigė Ukmergės apylinkės teismo pirmininko Evaldo Pašilio penkerių metų kadencija. Laikinai, iki bus paskirtas naujas pirmininkas, eiti teismo pirmininkės pareigas paskirta teisėja Edita Zarembienė. Papasakoti apie praėjusius penkerius kadencijos metus, teismo pirmininkas E. Pašilis pakvietė rajono žiniasklaidos atstovus.
E. Pašilis pasakojo, kad visą šią kadenciją, kaip teismo pirmininkas, administravimui skyrė 25 procentus darbo laiko, arba dvi valandas per dieną buvo tik pirmininku. Bet „pavaldiniai nežinojo, kuriomis valandomis aš pirmininkas“ – šypsosi E. Pašilis. Pirmininku teisėjas tapo 2007 metų liepos mėnesį. O teisėjauja jau 12 metų. Tapęs teisėju jis buvo vienas jauniausiu šalyje. Tuo metu E. Pašiliui buvo tik 26 metai ir daug kam užkliūdavo jaunas teisėjo amžius. Bet, teisėjas įsitikinęs, kad tai nėra minusas.
Kas bus paskirtas nauju pirmininku paaiškėti gali dar negreitai. Būna, kad net metus laiko teismui vadovauja laikinas pirmininkas. Pirmininko skyrimas priklauso nuo atrankos komisijos, prezidentės paskyrimo. Teismo pirmininkas keičiamas vadovaujantis įstatymu, kuriame numatytos rotacijos. Todėl asmuo teismo pirmininku gali būti tik dvi kadencijas po penkis metus. Dešimt metų išbuvęs pirmininku, sekančius penkis metus gali dirbti tik teisėju. Ir tik po to vėl kandidatuoti į teismo pirmininko pareigas. Kandidatai į Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas yra trys – kadenciją baigiantis Evaldas Pašilis bei teisėjai Snieguolė Bielskienė ir Rinaldas Adamonis.
E. Pašilis pabrėžė, kad teisėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Teisėjas turi laisvalaikį, kurį gali naudoti kaip nori, pavyzdžiui medžioti, sportuoti, užsiimti bitininkavimu, automobiliais. Bet laisvalaikis, ar norai dar nereiškia, kad jis pasiduos kieno nors įtakai. Žmogaus norai neturi maišyti nei darbui, nei dar kam nors. Priešingu atveju, „teisėjas turėtų gyventi bokšte“ – sako kadenciją baigiantis teismo pirmininkas. Bet rezonansinių bylų atvejais spaudimą teko pajusti.
Įstatymas numato tam tikras procedūras, priskirtas pirmininko kompetencijai, pavyzdžiui, bylų skirstymą. Bet pirmininkas šia teise nesinaudojo. Bylas teisėjams skirsto kompiuterinė sistema LITEKO. Todėl žmogus niekada nežino, pas ką pateks jo byla.
Teismo pirmininkas už sėkmingą darbą labiausiai dėkingas gerai dirbančiam kolektyvui. Juk jeigu gerai dirba teisėjai, gera dirbti ir pirmininkui. Tik pirmininkas neturėtų pasijausti „dievu“. Jeigu bus išrinktas naujas teismo pirmininkas, jam E. Pašilis linkėjo sėkmingai tęsti pradėtus darbus.
Penkeri kadencijos metai buvo įvairūs. Civilinių bylų ir prašymų vykdymo procese sumažėjo iki 2007 metų lygio. Pernai metais tokių bylų buvo 2461. Didelį teisėjų darbo krūvį rodo faktas, kad 2011 metais vienas civilines bylas nagrinėjantis teisėjas vidutiniškai per metus išnagrinėjo 673 civilines bylas ir 147 prašymus vykdymo procese.
Per 2011 metus buvo išnagrinėtos 172 baudžiamosios bylos, 86 teikimai ir prašymai vykdymo procese, iš viso 258 baudžiamosios bylos ir prašymai vykdymo procese. Vienas baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teisėjas vidutiniškai per metus išnagrinėjo 57 baudžiamąsias bylas ir 29 prašymus vykdymo procese.
Apylinkės teisme padidėjo administracinių bylų, kadangi teismo kompetencijai perduotos kelių eismo taisyklių pažeidimų bylos. Per 2011 metus Ukmergės apylinkės teisme buvo išnagrinėtos 1276 administracinių teisės pažeidimų bylos ir 202 prašymai vykdymo procese, iš viso 1478 bylos. 2011 metais administracinių teisės pažeidimų bylas ir prašymus vykdymo procese nagrinėjo 3 teisėjai. Vidutiniškai per metus vienas teisėjas išnagrinėjo po 493 administracinių teisės pažeidimų bylas ir prašymus vykdymo procese.
Ukmergės rajono apylinkės teismo darbo krūvis viršija Lietuvos Respublikos pirmos instancijos teismų vidutinį darbo krūvį 18,31 procento. Nors nagrinėjamų bylų skaičius yra labai didelis, neskiriamas finansavimas dviems teisėjų padėjėjams. Teisėjų yra šeši, padėjėjų yra tik keturi. Todėl teisėjų padėjėjų poreikis patenkintas 66,67 procentais.
Apylinkės teismas stengiasi su visuomene palaikyti kuo glaudesnius santykius, būti jai kuo atviresnis. Pernai metų rudenį, minint Konstitucijos ir Europos teisės dieną, miesto mokyklų mokiniams buvo surengtas parodomasis teismo posėdis. Jame dalyvavę mokiniai geriau susipažino su teisėjų darbu, jaunimas buvo paskatintas domėtis teisėjo profesija, darbo teisme galimybėmis.
Viena E. Pašilio spręsta problema – naujo teismo pastato statybos. Dabartinis teismo pastatas, statytas dar XIX amžiaus pabaigoje, neatitinka reikalavimų – maži kabinetai, patalpų trūkumas, pelijančios bylos, tik 8 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Planuojama statyti naują pastatą, kuris Deltuvos ir Smetonos gatvių sankryžoje turėtų atsirasti 2015-2016 metais.
Pastato projektas jau yra. Jame numatytos didelės ir erdvios patalpos, koridoriai, priemonės teisėjų saugumui užtikrinti. Kad pas juos bet kada negalėtų ateiti advokatai, ar kiti žmonės.
Bylų nagrinėjimas gali kelti daug diskusijų. Teisėjas, pasak E. Pašilio, negali jų komentuoti ar išreikšti išankstinę poziciją. Jis prisiminė įvykį, kai kitame mieste dirbančiam teisėjui paskambino komercinė televizija ir paprašė pateikti intriguojančių faktų apie įdomesnes ištuokos bylas. Jų pateikti negalima, nes tai privatūs ginčai. Vėliau televizijoje atsirado laida, kurioje imituotas teismo procesas nagrinėjo tuo metu teisme nagrinėtą konkrečią bylą. Ją sustabdžius teisme, nagrinėjimas buvo sustabdytas ir televizijoje.
Arvydas Pėšina
