Lietuva šį mėnesį mini Sąjūdžio 25-rių metų jubiliejų. Šventiniai renginiai nuvilnijo per miestus ir rajonus. Jubiliejaus kulminacija buvo Vilniuje – Seime surengtas iškilmingas Sąjūdžio 25-čio minėjimas, prie Seimo pasodintas ąžuoliukas Sąjūdžio jubiliejui atminti, ant Rašytojų Sąjungos pastato atidengta atminimo lenta, Mokslų Akademijoje įvyko konferencija-forumas „Sąjūdžio Lietuva: viltys ir tikrovė“. Į renginius Vilniuje buvo pakviesti buvę sąjūdiečiai ukmergiškiai – Vidas Krištaponis, Kęstutis Motiejūnas, Juozas Daunys, Rimas Aukštuolis, Arvydas Pėšina.
Iškilmingą renginį pradėdamas Seimo Pirmininkas Vidas Gedvilas pažymėjo, kad Sąjūdis „buvo kilnus tikslas, kuris suteikė begalinės moralinės ir dvasinės stiprybės“. Pirmininkas akcentavo, kad pirmiausia turime tarnauti žmogui. Ir tai, kas buvo pasakyta prieš 25-rius metus, šiandien yra aktualu kalbant apie atsakomybę už savo žodžius ar veiksmus. V. Gedvilas paminėjęs, kad Lietuvai šiandien reikia tokio paties susitelkimo, išreiškė viltį, kad Sąjūdis gali atsirasti ir dabar, gal tik kita forma.
Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis prisiminė Sąjūdžio pradžią, aptarė jo istoriją. Jo teigimu, Sąjūdžio veiklos esmė buvo tai, kad šalis atgavo savo žemę, vandenis ir orą. Ir pakvietė dažniau prisiminti Sąjūdžio idealizmą.
Minėjime taip pat aptarta Sąjūdžio istorija, atsigręžta 25 metus atgal. Pasak vieno iš kalbėjusių, Sąjūdis atnešė naujų žodžių ir seniems suteikė naują prasmę. Tai žodžiai – Laisvė, Nepriklausomybė, Lietuva.
Nepriklausomybės autoriaus – Sąjūdžio jubiliejus buvo paminėtas daug kur. Tik ne Ukmergėje. Tuo nesusirūpino niekas – nei valdžia, nei save Sąjūdžio veiklos tęsėjais besivadinantys konservatoriai. Ukmergėje po Miesto šventės ir Sąjūdžio jubiliejaus pradėjo sklandyti mintis – kaip būtų buvęs pagerbtas visuomeninis judėjimas, jei jo vardu būtų pavadintas naujas dviračių ir pėsčiųjų takas. Ukrainos miesto vardo takui šalia upės suteikimo iniciatoriai – sena rajono valdžia taip norėjo įamžinti savo draugystę su ukrainiečiais ir pasipuikuoti prieš juos.
Arvydas Pėšina
