Šiandien Ukmergės gyvūnų globos įstaigoje „Klajūnas” tikrai neįprasta ir nepaprasta istorija…
„…Mes ją vadinome Bona. Kalytė pateko į prieglaudėlę išsigandusi ir liūdna…Visą dieną viena praleidusi šunų vedžiojimo aikštelėje. Žmonės kalbėjo, kad prieš tai ji blaškėsi prie “Lidl”o…Mažutė, smulkutė… Geri žmonės vakare priglaudė nakčiai į namus…Ryte ji pateko pas mus. Ieškojome šeimininkų, kėlėme skelbimus, bet…
…Jie-ją vadino Starka. Vyresnio amžiaus žmonių pora prieš keturis metus parsivežė ją iš Vilniaus, mirus jos šeimininkei, jų giminaitei. Kalytė augo mylima, lepinama. Bet vieną dieną-tiesiog dingo. Jie ieškojo, klausinėjo, laukė. Ir prarado viltį, kad ji grįš. Tokia mažytė, smulki…O be augintinio gyventi liūdna. O čia viena pažįstama pasakė, kad yra prie Ukmergės prieglaudėlė…
…Atvykusiems pasižvalgyti augintinio aprodome prieglaudėlės gyventojus. “Čia-Čekas. 1,5 metų jaunuolis. Čia-Baiba, mūsų senutukė. Čia…” Ir dabar moteris sušunka “Starka! Mano Starka!” Ir nubėga prie mažutės smulkutės Bonos…
Aprašyti Bonos-Starkos emocijų neįmanoma! Uodegytė taip plakėsi, kad atrodė, jog šunytė, kaip mažas malūnsparniukas pakils į orą ir…ji šypsojosi!!!
Mielieji, saugokite savo augintinius. Ir nors be galo saldus susitikimo džiaugsmas, bet išsiskyrimo liūdesys baisus. Jie tokie bejėgiai, taip priklausomi nuo jūsų-šeimininkų… Mylėkite, saugokite, rūpinkitės jais. Jų meilė beribė ir besąlygiška…
Ukmergės gyvūnų globos namų „Klajūnas” informacija ir nuotr.
