2014 m. spalio 11 d. įsigaliojo Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pakeitimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086. Atkreipiame eismo dalyvių dėmesį į kai kuriuos naujai patvirtintus KET reikalavimus:
II skyriuje įvestos dvi naujos sąvokos ir naujai apibrėžta sąvoka „Pagrindinis kelias”:
Organizuota dviratininkų grupė ir organizuota pėsčiųjų grupė.
Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias”, „Sankryža su šalutiniu keliu”, „Šalutinis kelias iš dešinės”, „Šalutinis kelias iš kairės”, „Automagistralė”, „Automobilių kelias”, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią”, „Stop”, „Gyvenamosios zonos pabaiga”, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir pan. kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJAMS:
IV skyrius (Transporto priemonės vairuotojų pareigos ir reikalavimai)
► Draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
► Draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, triratį, bet kurios rūšies keturratį (išskyrus sunkųjį), ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių. Mokymo metu mokinys privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir skiriamuoju ženklu „M” liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS”, privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių atitinkamus reikalavimus.
V skyrius (Vairuotojų pareigos pėstiesiems)
► Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
IX skyrius (Reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams)
► Draudžiama keliuose vadelioti, joti, varyti gyvulius ar paukščius neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
X skyrius (Eismo reguliavimo signalai)
► Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop” linija” ir (ar) „Stop” liniją, jei jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis KET punktas pripažįstamas netekusiu galios 2020 m. sausio 1 d., t. y. reguliuojamose sankryžose ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintų lentelių su žalia rodykle po šios datos neliks.
XI skyrius (Įspėjamieji signalai)
► Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
► Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.
XIV skyrius (Transporto priemonių išsidėstymas kelyje)
► Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro parodymo pavertus metrais, pvz., kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
XV skyrius (Važiavimo greitis)
Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
► lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu;
► traktoriais ir savaeigėmis mašinomis keliuose su asfalto ar betono danga ar be jos – ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
XVII skyrius (Sustojimas ir stovėjimas)
► Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.
► Sustoti ir stovėti draudžiama:
ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
XIX skyrius (Eismas per geležinkelių pervažas)
► Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).
► Transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), taip pat lėtaeigėms mašinoms ir mechanizmams, kurių greitis mažesnis kaip 8 km/val., važiuoti per geležinkelio pervažą leidžiama tik gavus geležinkelių infrastruktūros valdytojo leidimą.
► Eismo dalyviui draudžiama važiuoti per geležinkelio pervažą neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens.
XXVI skyrius (Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas)
► Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
► Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jei transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.
XXVII skyrius (Krovinių vežimas)
► Draudžiama motorine transporto priemone tempti ne motorinių transporto priemonių priekabas.
XXIX skyrius (Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui)
► Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
PĖSTIESIEMS:
VI skyrius (Pėsčiųjų pareigos)
► Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
► Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
► Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje.
DVIRAČIŲ VAIRUOTOJAMS:
VIII skyrius (Reikalavimai dviračių vairuotojams)
► Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
► Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
► Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir pan.), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 106 punkte numatytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
► Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jei eismo sąlygos to reikalauja.
► Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
► Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
► Dviračio vairuotojui dviračio juosta leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.
► Dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėjomis.
► Organizuota dviratininkų grupė gali važiuoti važiuojamąja dalimi.
► KET numatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
Prašome visų eismo dalyvių paisyti KET reikalavimų, gerbti ir saugoti vieni kitus.
Kaip jau buvo skelbta, šį ketvirtadienį, spalio 16 d., nuo 9 iki 11 val. saugaus eismo ekspertai į visus pateiktus klausimus apie KET naujoves atsakys LR Susisiekimo ministerijos „Facebook” paskyroje.
Su naujos redakcijos kelių eismo taisyklėmis visi norintys gali susipažinti teisės aktų duomenų bazėje.
Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
