Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio (MK) lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus bei naujas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles.
Dokumentuose įteisintos nuostatos padės išlikti mažoms kaimo mokykloms, daugiau vidurinių mokyklų galės pretenduoti tapti gimnazijomis, taip pat padės spręsti klasių komplektų finansavimo, pedagogų kaitos problemas, psichologinių tarnybų darbo sąlygas, užtikrins skaidresnį ir atitinkantį ugdymo planus bei mokyklų poreikius finansavimą.
Pakeitimai leidžia esant itin mažam mokinių skaičiui, jungti ne tik gretimas klases (5–6, 6–7, 7–8), bet ir įvairesniais variantais (5–7, 6–8, 5–6 ir pan.). Tokiu būdu atsiranda galimybė kaimuose išlaikyti pagrindines mokyklas, kad ir esant labai mažam mokinių skaičiui.
Taip pat atsisakoma galiojančios nuostatos dėl konkretaus privalomo minimalaus mokinių skaičius 11 klasei, o nustatomas klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą (11–12 kl.), skaičiaus vidurkis. 11 kl. penkiais mokiniais mažinamas privalomas klasės mokinių skaičiaus vidurkis savivaldybės teritorijoje esančiai vienintelei tautinės mažumos kalba ar valstybine kalba mokyklai ir kaimo gyvenamojoje vietovėje esančioms dviems ar trims mokykloms, vykdančioms vidurinio ugdymo programą skirtingomis mokomosiomis kalbomis. Taip pat privalomas 11 klasių skaičius mažinamas nuo trijų iki dviejų, o tautinės mažumos kalba mokyklose – nuo dviejų iki vienos klasės.
Siekiant amortizuoti klasių komplektų finansavimo mažėjimą, mokinio krepšelis (MK) didinamas 38 Lt (naujas MK dydis – 3 348 Lt).
Planuojama, kad dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo 2014 m. atsilaisvins apie 60 mln. Lt, kurie, pakeitus MK metodiką, bus skiriami šiems tikslams: 22 mln. Lt – klasių komplektų finansavimo mažėjimui amortizuoti, 19 mln. Lt – mažų kaimo pagrindinių mokyklų finansavimui pagerinti, 2 mln. Lt – pedagoginių psichologinių tarnybų finansavimui padidinti, 11 mln. Lt – patikslinti sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientus, suderinti juos su ugdymo planais, 6 mln. Lt – dėl ikimokyklinukų skaičiaus augimo.
Patvirtinta Valstybinė švietimo strategija iki 2022 m.
Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino Valstybinės švietimo 2013-2022 m. strategiją, kurioje numatytos esminės švietimo veiklos kryptys ateinantį dešimtmetį. Pagrindinis strategijos tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvirtu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį.
Strategijoje, kurią patvirtino ministrų kabinetas, išskirti keturi pagrindinai tikslai. Pirmiausia bus siekiama, kad pedagogų bendruomenes sudarytų nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai, ketinama į šią sritį pritraukti gabiausius absolventus ir užtikrinti palankias, kiekvienam mokytojui prieinamas ir veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo formas.
Antrasis tikslas – įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerytės ir vadovų lyderystės darną. Mokykloms bus suteikiama daugiau laisvės lanksčiau organizuoti ugdymą, taikyti inovacijas, nusimatyti veiklos tobulinimo kryptis, kartu labiau atsiskaityti ir informuoti visuomenę apie savo veiklos kokybę ir rezultatus.
Taip pat planuojama ypač daug dėmesio skirti kaimo vaikams, gabiesiems ir socialinės rizikos, specialiųjų poreikių asmenims, neformaliojo ugdymo plėtrai. Numatyta siekti ne tik akademinių rezultatų, bet ir plėsti kultūrinės saviraiškos, lyderystės, kūrybingumo, verslumo, profesinių gebėjimų ugdymo galimybes, paramą savanorystės iniciatyvoms, rūpintis socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu.
Į Strategiją taip pat įtrauktas siekis mokymąsi sieti su darbu, ypač per praktikas, stažuotes, profesinį mokymą Numatyta asmenims teikti individualizuotą įvairių formų švietimo pagalbą.
Tarp kitų strategijos siekinių – beveik dvigubai didesnis save įdarbinančių žmonių skaičius, geresni Lietuvos mokinių rezultatai tarptautiniuose mokymosi pasiekimų tyrimuose, aukštesnis jaunimo pilietinės galios indeksas, taip pat tikslas, kad iki 2022 m. bent viena šalies aukštoji mokykla patektų į Akademinio pasaulio universitetų reitingo 500-ką, kad į Lietuvos universitetus atvyktų studijuoti kuo daugiau užsienio studentų.
lrv.lt
www.sxc.hu nuotr.
