Mūsų gimtoji kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – labai svarbi tautos kultūros paveldo dalis, kurią Lietuva turi atskleisti pasauliui ir Europos Sąjungos daugiakultūrei visuomenei. Tarmių amžius – apie 1000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai (V. Garšva).
2013 metai yra paskelbti Tarmių metais. Rajone vyksta daug renginių renginių būtent šia tema.
Mes, Siesikų gimnazijos 10-okai, kovo 8 dieną Taujėnų dvare pristatėme mūsų kultūros namų direktorės Valentinos Karaliūnienės paruoštą programą „Savam krašte, sava tarmė”. Dvare susirinko visi Ukmergės rajono kultūros centrai, kurie pristatė renginius, vyksiančius jų kultūros centruose, ir maisto patiekalus, būdingus jų kraštui. Mes, siesikiečiai, visiems parodėme, ką mokame. Šokome aukštaičių krašto šokius, minėme mįsles, visus vaišinome kaimišku sūriu ir, aišku, kalbėjome tik tarmiškai.
Renginys sulaukė labai didelio žiūrovų dėmesio: ir kaimo močiučių, ir moksleivių, ir savivaldybės narių. Manau, kad nebuvo nei vieno nuobodžiaujančio, visi smagiai pasišokome bei skaniai pasivaišinome tradiciniais mūsų krašto patiekalais. Net nepastebėjome, kaip atėjo vėlyvas vakaras, todėl, manau, kad šis renginys buvo tikrai puikus.
O gegužės 9 dieną į Siesikų kultūros namus mus, Siesikų gimnazijos 10-okus, nusprendusius pasivaržyti viktorinoje „Iš senolių skrynios” pakvietė Kultūros namų direktorė Valentina Karaliūnienė ir bibliotekos vedėja Rima Vilčinskienė.
Kultūros namų direktorė mums daug pasakojo apie tarmių svarbą Lietuvai, ir kodėl šie metai yra paskelbti tarmių metais. Daug sužinojome apie tarmių klasifikaciją, kokiai tarmių grupei priklausome mes patys. Pasijutome tikrai daug sužinoję ir praturtinę savo žinias apie tarmes. Vėliau mokiniai buvo suskirstyti į komandas, o kas nenorėjo varžytis, galėjo tiesiog palaikyti savo mėgstamą komandą. Turėjome ir komisiją, ir žiūrovus, bet iš pradžių trūko „nuotaikėlas”, kurią neabejotinai pakėlė pirmoji viktorinos užduotis. Susiskirsčius į komandas dalyviams reikėjo garsiai perskaityti tarmišką tekstą, kuris nebuvo iš lengvųjų, tad visi susirinkusieji iš širdies pasijuokė, kad, pasirodo, ir tarmiška kalba gali tapti panaši į nežinomą užsienio kalbą.
Praskaidrinę visų susirinkusiųjų nuotaikas kibome į kitas užduotis. Komandos turėjo pasakyti, ką reiškia tam tikri tarmiški žodžiai, užbaigti tarmiškas patarles. Buvo tikrai nelengva, ypač su patarlėmis. Teko nemažai „paprakaituoti”, bet komandos suko, suko galvas ir paaiškėjo kad „per trupiniuku” geresnė buvo 10a klasės komanda „Unt smaguma”.
Per viktoriną visi bandė kalbėti tik tarmiškai (kiek kam pavyko). O sekėsi tikrai neblogai, visi jautėsi praturtinę savo žinias apie tarmišką kalbą. Renginys neprailgo, skirstėmės laimingi, linksmi bei supratę, kad kalbėti tarmiškai ir puoselėti savo tarmę – ne gėda, o garbė.
Dalyvių laukė prizai, o žiūrovai(palaikymo komandos) taip pat nebuvo pamiršti, visi buvo apdovanoti Vinco Lukšos eilėraščių knygelėmis „Esybės blyksniai“
Labai dėkojame mūsų kultūros namų direktorei Valentinai už tikrai puikią popietę.
M.Stankevičius, 10a kl.
Nuotraukos K. Motiejūno
