Pasiaukojamai dirbti, kaip, pavyzdžiui, rusai, graikai nepratę. Pats jų gyvenimas kitoks. Kodėl vokiečiai turi mokėti, jeigu pas graikus iš 11 mln. žmonių virš milijono dirba valstybiniame sektoriuje, kur darbuotojo negalima išvyti, sumažinti jam atlyginimo ar išmokų. Ir dar, graikai turi nematytus kitose šalyse bonusus – 13-ą ir 14-ą atlyginimą, kurie neapmokestinami, ir kurie mokami Kalėdų ir Velykų proga.
Pensija – tai ne 50-60, kaip pačiose labiausiai išsivysčiusiose ES šalyse, o 80 % atlyginimo! Taigi išėjimas į pensiją ten visai nebūna finansiniu šoku!
O dar, išeidamas į pensiją, graikas gauna vienkartinę išmoką, kartais, priklausomai nuo atlyginimo, siekiančią nuo 100 iki 200 tūkstančių eurų! ! ! Anksčiau už šią išmoką jie iškart pirkdavo namą, o popensijinis gyvenimo amžius, kaip sako demografai, tokiame puikiame klimate, su natūraliu alyvų aliejumi, šviežia žuvyte, labai daug ką reiškia. To nė viena ES šalis išlaikyti negali! Be to, prieš Graikijai įstojant į ES, už indėlius mokėjo 18% metinių palūkanų! Jei kam nors kur nors, gal užsienyje, pavykdavo uždirbti pinigų, jie buvo dedami į banką su 18% metinių palūkanų, ir iš to galėjai gyventi.
ES vadovybė dabar kaltina Graikiją, kad ta iškraipydavo duomenis apie savo ekonominę padėtį ir t.t. Tai iš vienos pusės.
Dabar pasiklausykime graikų. O jie sako: „Mes visai nenorėjome stoti į ES, mes spyriojomės ir priešinomės, jūs mus ilgai įkalbinėjote ir jėga nusitempėte ten“. – Ir tai tiesa. – „Mes, – sako graikai, – supratome, kad esame nelabai tinkami ES, mes kitokia šalis, netgi kiek kitokia civilizacija. Mes – ne vokiečiai, pas mus susiklosčiusios visai kitokios santykių tarp darbdavių ir darbininkų tradicijos, tarp valstybės ir sociumo. Pas mus patriarchalinės tradicijos, ir gyvename mes, vadovaudamiesi šeimos kodeksu, kuriai ir paklūsta mūsų ekonomika. O ne atvirkščiai!“
Graikai, žinoma, neturėjo didelės ekonomikos augimo dinamikos. Tai buvo tokia apsirūpinusi šalis, kuri į daug ką pretendavo, bet buvo patenkinta savo gyvenimu.
Pagavo savo žuvį, niekam nepardavinėjo, suvalgė. Išspaudė alyvuogių aliejų ir taip pat suvalgė. Daug jiems nereikia. Aš truputėlį sutirštinu, bet, apskritai, tai taip ir yra.
Tikrai, Graikiją beveik jėga nusitempė į ES. Didelė ES plėtra vyko po Sovietų sąjungos griūties, ir tai buvo daugiau politinė misija, ir NATO vadovybės karinė-strateginė užduotis. Briuselyje stengėsi ES plėtrą pajungti šiaurės Atlanto egidai tam, kad europietškieji procesai būtų kontroliuojami aljanso, o ne įgautų autonominį, asmeninį charakterį. Juk tik tada Europa galėtų apie save galvoti kaip apie savarankišką jėgos centrą.
Graikams buvo pažadėta, kad išliks tas pats procentas banke, ir tos pačios socialinės lengvatos, ir dar daug kas prisidės…ES lėšomis ir investicijų pagalba bus tiesiami nauji keliai, prasidės modernizavimas… Vienok, stebuklų nebūna. Praėjus keleriems metams po įstojimo į ES atsirado milžiniška valstybės skola, labai išaugo bedarbystė, o banko procentas sumažėjo iki įprastų 3% metinių palūkanų, kaip būdavo sovietinėse taupomosiose kasose, padėjus ilgalaikį indėlį. Vienu žodžiu, viskas pasidarė blogiau. Be to, ES kreditai keliams, modernizavimui, ne visada buvo naudojami pagal paskirtį – tai ir mums pažįstama!!!
Todėl savo demonstracijomis graikai dabar sako: dėl to kredito iš mūsų nori atimti visa tai , prie ko pripratę jau daug kartų, ir ką mes patys sau uždirbome! Graikai klausia: kam ES nori duoti kreditą? Tai vyriausybei, kuri išvogė visus anksčiau buvusius kreditus? Reiškia, jie išvogs ir šituos pinigus, o mes prarasim išmokas, padidins – iškart 10 metų – pensijinį amžių, prailgins darbo dieną, sutrumpins atostogas, atims lengvatas ir bonusus, padidins socialinio draudimo kainas…Ir netgi liepia sumažinti valstybinį sektorių.
