Šalyje neblėsta karo aistros įsiplieskusios tarp Liberalų ir centro sąjungos bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Abi pusės teigia kovojančios už tiesą ir teisingumą. Tačiau įvairios apklausos ir tyrimai rodo, jog šalies gyventojai stoja atleistų FNTT vadovų pusėn ir nepalaiko liberalcentristų deleguoto Vidaus reikalų ministro sprendimo.
Kodėl gyventojai priima vienokį ar kitokį sprendimą lemia įvairios priežastys. Viena iš jų – įvykiai vykstantys šalia.
Vakar, kalbėdamas televizijos „TV3 žinios“ eteryje apie minėtąjį karą, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas pareiškė: “Jei tai yra rinkiminis karas su pinigais, su finansavimu tokiu labai keistu, su žmonių suvežimais autobusais, tai be abejo mes tokių žaidimų nežaidžiame.“
Tačiau ukmergiškiai, bent kiek sekantys politinius procesus vykstančius šalia, žino, kad šiuo metu rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla, kurioje įtarimai pareikšti trims asmenims pirkusiems balsus Liberalų ir centro sąjungos naudai per praėjusius rinkimus į rajono savivaldybės Tarybą.
Ar įmanoma nusipirkti vietas rajono Taryboje ir galbūt Seime? Vilkmerge.lt seka teismo procesą ir šiandien galima daryti išvadą, jog tai įmanoma, be to yra šansų likti nenubaustam.
Kaip aiškėja iš teismo posėdžio, pirmuosius įtariamuosius „balsų pirkimo byloje“ policija sulaikė per išankstinį balsavimą vasario 24 dieną. Po kelių dienų, rinkimų dieną, policininkai sulaikė dar du įtariamuosius. Atlikę kratas jų namuose, pareigūnai aptinka dokumentų, panašių į balsavimo biuletenius bei į biuletenių šakneles. Policija bei prokuratūra tą pačią dieną žiniasklaidai išplatino
pranešimą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise. Tik tuomet jie nepranešė, kurios partijos naudai buvo perkami balsai.
Pirmasis, viešu pareiškimu, apie tai užsiminė tuometinis tarybos narys, liberalcentristas Romas Pivoras. „Gerbiami rajono žmonės, dėkoju visiems laisva valia balsavusiems už liberalų ir centro sąjungos kandidatus į rajono savivaldybės tarybą. Atskirai noriu padėkoti Balelių kaimo gyventojams. Ačiū už išreikštą pasitikėjimą. Taip pat atsiprašau už tuos partijos kolegas, kurie savo elgesiu sugriovė pasitikėjimą liberalų ir centro sąjungos skyriumi“, – tuomet rašė R.Pivoras.
Vėliau, šie galimai neteisėtai gauti rinkėjų balsai, įgijo lemiamą reikšmę, renkant rajono vadovus. R. Baravykas net tapo rajono vicemeru.
Grįžkime truputį atgal į istorijos pradžią. Kaip sužinojusios apie galimą balsų pirkimą elgėsi atsakingos tarnybos?
Policija, gavusi pirmuosius signalus, sureaguoja, sulaiko įtariamuosius ir apklausia liudininkus. Teisme paaiškėja, kad rinkimų komisijos nariai tik informuoja vieni kitus, bet nieko nesiima. Rinkimų dieną, Ukmergės Technologijų ir verslo mokykloje įsikūrusioje rinkimų apylinkėje, apie galimą rinkėjų papirkinėjimą, jos pirmininkei praneša apie tai nugirdęs mokyklos sargas. Komisijos pirmininkė apie šį incidentą informuoja Ukmergės rinkimų apygardos pirmininką. O šis savo ruožtu šią informaciją perduoda koordinatoriui, dirbančiam LR Vyriausioje rinkimų komisijoje. Jokių kitų priemonių komisija nesiėmė ir vėliau patvirtino Ukmergėje vykusių rinkimų
rezultatus. Nors pirmininkas teisme ir tvirtino, kad apie įvykį pranešė policijai, tačiau bylos medžiagoje užfiksuota, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal mokyklos sargo pranešimą.
Ar sunku surasti piliečių sutinkančių parduoti savo balsą už 5 ar 10 litų?
Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad nesunku. Štai liudytojas V.A. teisme aiškino, kad rinkimų dieną rūkė prie daugiabučio namo laiptinės. Tuomet, pasak liudytojo, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas vyriškis ir pasiūlė balsuoti už partiją, kurią nurodė ir už tai pažadėjo sumokėti 10 litų. V.A. su šiuo pasiūlymu sutiko ir į kompaniją dar pasikvietė savo sugyventinę bei kaimynę. Kiti liudytojai teisme taip pat aiškino, kad gavę pasiūlymą balsuoti už pinigus, taip pat kvietėsi draugus, pažįstamus bei giminaičius.
Įtariamieji ne tik pirko balsus, bet ir reikalavo reitinguoti kandidatų sąrašą. „Rinkėjams“ buvo nurodoma balsuoti už šiuos liberalų ir centro sąjungos politikus: Nr. 4 – Juozas Armanavičius, Nr. 6 – Sigitas Masiulionis, Nr. 24 – Jovita Gleiznienė, Nr. 26 – Vilius Morkūnas ir Nr. 20 – Jonas Vyčas.
Nors pareigūnams pavyko nustatyti tik keliolika asmenų pardavusių balsus, tačiau gali būti kad didžioji dalis liko neišaiškinta. Nes daugiausia pirmumo balsų, gavo būtent tie kandidatai, už kuriuos buvo agituojama balsuoti, siūlant pinigus. Daugiausiai, 705 reitingo balsų surinkęs J. Armanavičius iš ketvirtos sąrašo vietos pakilo į pirmąją. Iš šeštosios į antrąją pakilo ir S.Masiulionis. Trečiasis, surinkęs 419 balsų buvo pats Liberalų ir centro sąjungos Ukmergės rajono skyriaus pirmininkas Regimantas Baravykas. Ketvirtasis sąraše liko Romas Pivoras.
Visai netikėtai, buvęs 20-as, į penktąją poziciją pakilo J. Vyčas. Per 20 vietų aukščiau pakilo ir V.Morkūnas, 24-oje vietoje buvusi J. Gleiznienė šoktelėjo į septintąją vietą. Į Ukmergės rajono Tarybą buvo išrinkti trys pirmieji aukščiausiai pakilę kandidatai.
Kaip šioje byloje elgėsi ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokuratūra?
Nors vilkmerge.lt turimomis žiniomis, teisėsaugininkai pradžioje ir svarstė galimybę du reitinguotus kandidatus, patekusius į tarybą, sulaikyti 48 valandoms, tačiau ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras Šarūnas Šimonis juos paliko ramybėje. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad tiesioginę naudą, rinkimų balsus, gavę asmenys, net nebuvo apklausti kaip liudininkai. O byla į teismą buvo išsiųsta apkaltinus asmenis, kurie savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvavo, tik buvo sulaikyti pareigūnų, perkant balsus.
Paaiškėjus, jog teisėsaugininkai net neapklausė politikų, gavusių galimai neteisėtus rinkėjų balsus, į generalinę prokuratūrą kreipėsi rajono tarybos narys, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis Andrius Kalesnikas. Jis prokuratūrai rašytame laiške suabejojo, ar prokurorams rūpi kas galėjo organizuoti balsų pirkimą savivaldybių tarybų rinkimuose Ukmergėje.
Politikas gavo tokį prokuroro atsakymą: „Ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui svarbu išsiaiškinti visas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš bylos, kuri, kaltinant tris asmenis, dabar nagrinėjama apylinkės teisme, savo laiku prokuroras atskyrė ikiteisminį tyrimą, kuriame policijos tyrėjai tęsią aplinkybių tyrimą, aiškinasi kitus asmenis, kurie gali būti susiję su šia nusikalstama veika. Po to, kai teismas byloje priims, tikimasi, apkaltinamąjį
nuosprendį, tyrime suplanuota atlikti papildomus procesinius veiksmus.“.
Pagrindiniu balsų pirkimo organizatoriumi laikomo V. Martyšiaus advokatė Regina Šaltinienė kalbėdama apie bylos medžiagą žodžių į vatą nevyniojo: „Teisiamos šaknelės, o viršūnėlės sėdi ir valdo Ukmergės rajoną“. Ji teigia, kad kitame teismo posėdyje prašys pakviesti liudytojais Ukmergės liberalcentristus, kurių naudai ir buvo perkami balsai. Advokatė taip pat pastebi, kad jei už rinkimus atsakingos institucijos taip dirba, tuomet rinkimuose galima daryti ką nori.
{youtube}FY7xJCNNE3M{/youtube}
Kam švaistyti pinigus ir pirkti balsus, norint pakliūti į rajono tarybą?
Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Kęstutis Grinius teigia, gavęs informaciją, kad tuoj po mero ir administracijos direktoriaus išrinkimo (2011m. balandžio 14 d.), J.Armanavičius UAB „Izobara“ įmonės darbuotojų pasitarime, duoda nurodymą Aldui Armanavičiui (tarybos nario J.Armanavičiaus sūnus) ruošti dokumentus (sąskaitas,aktus) pinigų gavimui iš Ukmergės rajono savivaldybės. Pinigai turi būti pervesti, neva už Ukmergės stadiono rekonstrukcijos darbus. Kitą dieną paruošiama PVM sąskaita faktūra 191946,73 litų sumai. Praėjus 12 dienų po mero ir administracijos direktoriaus išrinkimo J.Varžgalys tai pačiai sumai pasirašo atliktų darbų aktą. Jame nurodytos medžiagos ir darbai už kuriuos savivaldybė privalo apmokėti. Tai pastatų išorinių paviršių aptaisymas statybinėmis plokštėmis, fasadinės plokštės, montavimo darbai įvairiais profiliais, sijos, techninio projekto rengimas ir kt. Tačiau tuo metu jokie darbai stadione nebuvo vykdomi.
Rekonstrukcijos darbai realiai prasidėjo tik 2011 metų spalio mėnesį, teigia K. Grinius Viešųjų pirkimų tarnyba, patikrinusi šį pirkimą, nustatė, kad savivaldybė pažeidė įstatymus, kurie turėjo įtakos pirkimo rezultatams.
Dėl šio pirkimo, K. Grinius kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Po kurio laiko pareigūnai jį informavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal numatytų nusikalstamų veikų požymius. Vasario 15 dieną Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro sprendimu Ukmergės rajono apylinkės prokuratūrai pavesta šį ikiteisminį tyrimą organizuoti ir jam vadovauti.
Rytoj apylinkės teisme įvyks jau penktasis posėdis rinkimų pirkimo byloje.
vilkmerge.lt
