Liepos 11-ąją dieną būrelis vepriškių dalyvavo Naisiuose vykusiame renginyje, kurio metu buvo paskelbta dešimt mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, įteiktos regalijos- vėliavos. Vilniaus apskrityje pirmiems ši garbė atiteko Vepriams. Vėliavą iš idėjos sumanytojo Ramūno Karbauskio priėmė Veprių seniūnė Dalė Urbonienė.
Rugsėjo 19-ąją vykome į Vilniaus Katedros aikštę, kur kartu su kitomis devyniomis mažosiomis kultūros sostinėmis, pristatinėjome savo gimtuosius kraštus. Prabangioje didelėje palapinėje kiekviena kultūros sostinė turėjo po stalą, ant kurio išdėstė savo krašto tradicijas, tautinį paveldą, saviveiklą , renginius, gamtą, žmones atspindinčią medžiagą.
Ant mūsų stalo garbingoje vietoje puikavosi monografija ,,Vepriai‘‘, trilogija apie Veprių Kalvarijas, įgiedoti Kalvarijų giesmių kompaktiniai diskai, įvairūs lankstinukai, kitokia informacinė literatūra, pintinės juostos, moliniai medaliai su Veprių herbo – šerno, laikančio ietį, atvaizdu. Šalia stalo stovėjo Veprių krašto vėliava- sidabriniame fone raudonas šernas. Lankytojus vaišinome vepriškių moterų iškeptais duonos traškučiais, kurie sulaukė didelio populiarumo. O lankytojų palapinėje netrūko. Nuo pat ryto žmonės ėjo, domėjosi, žadėjo apsilankyti. Itin daug dėmesio sulaukė lankstinukas apie sveikatingumo kelius Veprių krateryje. Žmonės domėjosi kur tas krateris, kaip jį pamatyti, kur galima apsistoti, ar radome deimantų… Palapinėje apsilankė Ramūnas Karbauskis, seimo narys Vytautas Juozapaitis, dainininkė Veronika Povilionienė.
Šalia palapinės esančioje scenoje koncertavo atstovai iš kiekvienos kultūros sostinės, Naisių teatro aktoriai, V. Pavilionienė, Bjele . Mums atstovavo kultūros centro Veprių filialo instrumentinis jaunimo ansamblis, vadovaujamas Edvardo Ratauto. Ansambliečių atliekamos populiarios melodijos sužavėjo publiką, sulaukė daug aplodismentų, palaikymo. Koncertuojant ansambliui, virš scenos esančiame ekrane, buvo demonstruojamos nuotraukos iš mūsų renginių, koncertų, spektaklių, gamtos vaizdai.
Už galimybę nuvykti į Vilnių dėkojame Ukmergės rajono savivaldybei.
Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas – ir garbė, ir didžiulis įpareigojimas. Turėsime smarkiai pasistengti, ir per mažo miestelio veiklą parodyti krašto išskirtinumą ir kultūros turtus, nes į mus žiūrės ne tik mūsų krašto, bet ir visos šalies žmonės.
Kultūros centro Veprių filialo vedėja Rasa Šimonienė
