Rudenėjantis dangus dažniau niaukiasi, negu norėtųsi. Kai gamta verkia, darbų lauke mažėja, atsiranda proga burtis, bendrauti, rastis mėgiamai veiklai. O viskas prasidėjo nuo kvietimo. Šventupės kultūros centro meno vadovas Kazimieras Šermukšnis gavo laiškutį – kvietimą į Anykščių rajone, Leliūnuose rengiamą respublikinį kaimų ir mažų miestelių vokalinio ir romansinio dainavimo festivalį–konkursą „Rudens dainų fiesta 2013“. Vadovas ir jo žmona Daiva, pakvietę šventupiečius susibėgti padainuoti ir bandyti laimę konkurse, sulaukė gausaus būrio norinčiųjų – arti dvidešimties.
Nutarėm, kad bursimės į romansinio dainavimo ansamblį. Turim dvarą, taigi, jame labai derės romansai, ankstesniuosius laikus menantys apdarai. Ir pavadinimas tam tinkamas gimė – „Šventerečius“. Taip vyresnieji žmonės vadina kaimą, taip šnekamąja kalba buvo vadinamas dvaras.
Dvi savaitės buvo kupinos įtemptų repeticijų ir sceninių apdarų paieškų. Pasirodymo dieną jautėm jaudulį – juk susirinko net 17 kolektyvų. Daugelis – jau ne vienerius metus gyvuojantys ir repetuojantys. O mes ką tik susibėgę.
Bet, pasirodo, ne visada patirtis lemia gerą rezultatą. Svarbu – begalinis noras, susiklausymas, vadovų požiūris į darbą. Ir, galbūt, sėkmė. Mūsų pasirodymas buvo įvertintas trečiąja vieta. O svarbiausia – gavom pagrindinį – „žiūrovų simpatijų“ prizą, kuris yra pats nuoširdžiausias ir neįtakotas jokių kitų kriterijų bei nuostatų.
Šis projektas nėra vienadienis. „Šventerečius“ jau ruošia dainas bendruomenės vakaronei „O už lango ruduo jau…“, turi kitų planų.
Visas kolektyvas dėkoja Ukmergės kultūros centro vadovams už suteiktą galimybę nuvykti į šį konkursą ir, aišku, kantriai su mumis dirbusiems ir dirbsiantiems savo vadovams – Kazimierui ir Daivai.
UKC Šventupės filialo meno vadovė Birutė Gelumbeckienė
