Vasario mėnesį Jono Basanavičiaus gimnazijoje buvo apstu renginių – TAPK projekto programos „Prikelkime senolių patirtį iš krašto praeities“ grupė „Pikas“ inicijavo ir rengė gražias pilietines akcijas – viena, kaip atsvara populiariajai komercinei „Meilės dienai“, sulaukė didelio palaikymo – tiesiog vasario 14 – osios rytą projekto dalyviai visus pasveikino su artėjančia Lietuvos Valstybės švente – vasario 16 – ąja, prie krūtinės visiems prisegė po ženklą – trispalvę širdį su užrašu „Aš myliu Lietuvą“, o vestibiulyje pastatė stendą su patriotinių ir liaudies dainų eilutėmis, posmais, kuriuose išsakyta meilė Lietuvai, Lietuvos ilgesys, pasididžiavimas gimtąja šalimi. Tekstuose žodžiai „meilė“, „brangi“, „širdžiai“, „myliu“ ir panašūs buvo pakeisti trispalviais simboliais – buvo smagu kitaip skaityti visiems žinomų dainų tekstus.
akcija „Aš myliu Lietuvą”
Stendas apie Laimą Pangonytę
Kitą pilietinę akciją pavadinome „Pilietine dėlione“. Paprasta mintis – teisingai sudėlioti pagrindinių valstybinių švenčių datas, pavadinimus, aprašymus ir iliustracijas, pasirodo, ne tokia jau lengva užduotis.
Didžiausias mūsų darbas vasarį buvo valstybinių švenčių proga gimnazijoje parengta popietė – susitikimas su Sąjūdžio metraštininke Laima Pangonyte. Vieni nebūtume susidoroję su visu kalnu darbų, tad į veiklas įtraukėme visą gimnazijos bendruomenę. Dalyvavo visos I ir II gimnazijos klasės. Mokiniai parengė filmuotos medžiagos apie vasario 16-sios šventę, iš anksto buvo nufilmuotas interviu apie valstybinių švenčių minėjimą sovietmečiu, kai tai daryti buvo draudžiama, ir nepriklausomybės laikotarpiu, apklausiant trijų kartų atstovus – mokinių senelius, gimnazijos mokytoją ir mokinius. Dėkojame antrokių, Piko dalyvių, Rūtos Jadzevičiūtės ir Viktorijos Grinytės močiutėms už gražius pasakojimus. Mokiniai, sumontavę interviu, parodė jį popietės metu. Ypatingą padėką norime pareikšti informatikos mokytojui Vygantui Kaseliui – be jo pagalbos niekaip nebūtume apsiėję.
Programos dalyviai, mokytojai ir svečiai popietėje
Paruošėme stendą su informacija apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metraštininkę Laimą Pangonytę, gimnazijoje atlikome apklausą apie Sąjūdžio judėjimą, jos rezultatus popietėje pristatė pirmokės.
Antrokės pristato apklausos duomenis
Nuo ryto skaitykloje vyko pilietiškumo pamokos, buvo rodomas ir su istorijos mokytojomis Regina Atkočiūniene bei Rūta Kopūstiene aptariamas dokumentinis filmas „Spalio metamorfozės“. Popietėje klausėmės L. Pangonytės pasakojimų apie jos veiklas atgimimo laikotarpiu, apie žurnalistės darbą Lietuvos kino studijoje, apie gyvenimą ir darbą Italijoje bei jos ateities planus Lietuvoje – žurnalistė planuoja suarchyvuoti ir paviešinti visas Sąjūdžio metu nufilmuotas juostas, susuktus dokumentinius filmus. Susitikimą taip pat nufilmavome. Gerbiama žurnalistė padovanojo mums savo filmą apie Baltijos kelią, kurį ji filmavo iš lėktuvo, anuomet praskrisdama ir virš kelyje susirinkusių ukmergiškių. Planuojame sumontuoti ilgesnį filmą apie vasario 16-osios renginį, surinkti ir susisteminti medžiagą edukacinei pilietiškumo pamokai.
Viešnia padovanojo gimnazijai savo filmą
Pilietinė iniciatyva Valstybinių švenčių proga su visa gimnazijos bendruomene dalyvauti miesto iškilmėse prie Laisvės paminklo Ukmergėje jau įaugusi mumyse. Vasario 16 – osios popietę ir mes, gausiai susirinkę, paminklo papėdėje padėjome gėlių puokštę – Nepriklausomybės, Laisvės ir Lietuvos vardan.
Vasario 16-ąją prie paminklo
Antroje mėnesio pusėje inicijavome Aukštaitijos regiono Užgavėnių personažų gaminimą, aukštaitiškų Užgavėnių blynų kepimą – projekto dalyviai į kaukių gamybos procesą įtraukė savo klases – dalyvavo visų I klasių mokiniai su auklėtojomis, paruošę savo personažą (jį aprašė ir pristatė) bei aukštaičių kulinarinio paveldo – Užgavėnių patiekalų – pavyzdžius ir receptus. Viską eksponavome mokyklos vestibiulyje.
Užgavėnių kaimelis Pirmokaičiai
Ar žinot – tai ne Morę, o Gavėną vidurio ir rytų lietuviai vežiodavo rogėse per Užgavėnes, jo likimas kitoks, nei Morės – jo nesudegindavo, per pusgavėnį jis vėl atsirasdavęs, versdavęsis per žardą ir vaikams dovanų pažerdavęs, buvę sakoma, kad Gavėnas gyvenąs kažkur ant žardų ar kamine, stebintis ar net grasinantis nepasninkaujantiems vaikams. Kartais jis Velykų rytą bažnyčios šventoriuje per prisikėlimą būdavęs „sušaudomas“ („niekas netrukdo Gavėną laikyti dievo Gabjaujo krikščioniškuoju pravardiniu, tuo ir užskleidžiant paskutinįjį bylos puslapį“ – iš J. Kudirka. Užgavėnės, Vilnius, „Mokslas“, 1992).
Pirmokės gamina smertį arba giltinę
Teliko paskutinės vasario veiklos – mokysimės dainuoti aukštaičių sutartines – muzikos mokytoja Marija Barkauskienė išrinko mums pačią gražiausią ir ne tokią jau lengvą, – teks paplušėti. Kovo pradžioje visų laukia nuostabus renginys su regiono projekto partneriais. Laukit žinių.
Užgavėnių kaimelyje – vaikštynės
Vaišės
Jono Basanavičiaus gimnazijos TAPK projekto programos grupė „Pikas“
Projekto veikla finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis ir administruojama Švietimo mainų paramos fondo.
