Ūkio ministerija siūlo papildomas priemones, kurios įpareigotų valstybės institucijas ir savivaldybes greičiau atsiskaityti su tiekėjais už gautas prekes ar suteiktas paslaugas. Šiems pasiūlymams trečiadienį buvo pritarta Vyriausybės posėdyje pritarus Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektui.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir gautas prekes, išskyrus žemės ūkio produkciją. Atsiskaitymai už šią produkciją vykdomi pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, kurio pakeitimo projektas yra rengiamas Žemės ūkio ministerijoje.
Šiuo metu sutartyse tarp valstybės ir verslo apribojimų atsiskaitymo terminai už gautas prekes ar suteiktas paslaugas nereguliuojami. Praktikoje perkančiosios organizacijos dažnai nustato 90 dienų atsiskaitymo terminą. Parengtas įstatymo pakeitimo projektas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų atsiskaitymo su verslu laikotarpis – iki 30 dienų. Išimtiniais atvejais atsiskaitymo terminas gali siekti iki 60 dienų, atsižvelgiant į konkrečios sutarties pobūdį ir ypatumus ir jei tai nėra nesąžininga komercinės sutarties sąlyga verslui.
„Ilgas atsiskaitymo laikotarpis yra labai nepalankus prekes tiekiančioms ar paslaugas teikiančioms įmonėms. Dėl to jos neretai patiria apyvartinių lėšų trūkumą ir negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų kitoms įmonėms, grąžinti kreditų ar investuoti į verslo plėtrą. Ilgas atsiskaitymo su verslo atstovais terminas kelia rimtą pavojų įmonių, daugiausia mažų ir vidutinių, veiklai, jų konkurencingumui ir perspektyvoms. Kartais tai gali tapti tokių įmonių bankroto priežastimi. Todėl griežtesnis požiūris į atsiskaitymo su verslininkais trukmę neabejotinai teigiamai veiks verslo aplinką ir jo plėtrą. Be to, valstybė, reikalaudama iš verslininkų laiku mokėti mokesčius, ir pati privalo jiems drausmingai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus“, – sako ūkio ministras Rimantas Žylius.
Sutarties šalys gali nustatyti palūkanų dydį už uždelstą mokėjimą. Jeigu sutartyse jis nėra nustatytas, tuomet turi būti taikomas įstatyme nustatytas palūkanų dydis.
Įstatymo projekte šis dydis yra keičiamas. Vietoj dabar galiojančios palūkanų normos, kurios dydis apskaičiuojamas pridedant 7 procentinius punktus prie vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normos, įstatymo projektu siūlomas nustatyti palūkanų dydį, skaičiuojamą pridedant 8 procentinius punktus prie Lietuvos banko taikomos vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų normos. Už pirmąjį atitinkamų metų pusmetį siūloma taikyti tų metų sausio 1 d. galiojusią palūkanų normą, o už antrąjį – tų metų liepos 1 d. galiojusią palūkanų normą. Pvz., uždelsto mokėjimo atveju taikoma palūkanų norma š. m. antrąjį pusmetį pagal dabar galiojantį įstatymą sudaro 7,75 proc. (0,75+7), pagal projektą sudarytų – 9,75 proc. (1,75+8).
Įstatymo projekte siūloma nauja nuostata, kuria verslo subjektams suteikiama teisė gauti 40 eurų dydžio išieškojimo išlaidų kompensaciją, jeigu yra vėluojama su jais atsiskaityti. Be to, kaip ir anksčiau, jie turės teisę reikalauti kompensuoti visas šią sumą viršijančias patirtas išieškojimo išlaidas.
Taip pat įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad komercinės sutarties sąlygos ar komercinė praktika, dėl kurių negalima nustatyti palūkanų už pavėluotą mokėjimą, laikomos nesąžiningomis.
Ūkio ministerijos parengtame projekte Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos suderinamos su Pavėluotų mokėjimų direktyva. Patikslintas įstatymas turi įsigalioti iki 2013 m. kovo 16 d., t. y. iki valstybėms narėms nustatytos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos. Įstatymas bus taikomas sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
ukmin.lt
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
