Vilis Normanas : menininkai Lietuvoje nereikalingi

    1016
    0

    Gimiau 1985 metais. Užaugau kaime. Baigęs vidurinę išvažiavau i Kauną, kur studijuoju filosofiją. Parašiau du romanus „Šnabždesys“ ir „Šventumas“. Šiais metais baigiau rašyti pjesę.
    Negaliu pakęsti prisitaikėlių, todėl visą laiką stengiuosi būti savimi, turėti savo nuomonę ir nepaisyti neprofesionalios kritikos. Nemėgstu būti perdėm atviras, todėl nestyguosiu savo biografijos įsimintinomis datomis ir įvykiais (skaitytojui tai būtų tik tušti skaičiai). Noriu, kad mane pažintų tik patys artimiausi žmonės.

     

    Donata Tutkuvienė

     

    „Nostradamo kapo“ autorius Vilis Normanas prasitarė ketinąs išvykti į užsienį. Susitikome su Viliu ligoninėje, kur rašytojas po žiauraus sumušimo praleido daugiau nei dvi savaites ir iškentė dvi galvos operacijas. Pavargęs, bet nepalūžęs. Su mėlynėmis paakiuose, ir visai prie to nederančia šypsena tarsi gyventų viešbutyje.

    Neslėpsiu, kad atvykti čia mane privertė netikėta naujiena. Kalbėdamas telefonu prasitarėte norįs išvykti iš Lietuvos. Ar tai tiesa?

    Neslėpsiu, kad tai tiesa. Jau seniai galvojau apie tai, bet tam trugdė mokslai. Dabar trukdo tik prasta sveikata, tačiau tikiuosi greitai pasveikti. Lietuvoje padariau viską, ką galėjau: parašiau keturis romanus, vieną pjesę ir vieną scenarijų, vaidybiniam filmui, gavau filosofijos bakalauro laipsnį ir dar parašiau per kelis šimtus atvirų straipsnių. Kaip dvidešimt trejų metų jaunuoliui tai daug. Ir kas iš to? Nieko. Tai – Lietuva.

    Kodėl kilo toks sumanymas?

    Išbandžiau tubūt visus įmanomus darbus ir užiėmimus, bet taip ir neradau tokio, kuris taptų mielas. Dar kaip tyčia Kalėdų proga gavau užrašų knygutę su Kofucijaus žodžiais: „Išsirink mėgstamą darbą ir tau visą gyvenimą neteks dirbti“. Be to, jau seniai pavargau nuo pykčio ir neapykantos pilnų žmonių Lietuvoje. Aš nenoriu milijonų, man užtenka ramiai dirbti ir kurti.

    O gal užtektų tiesiog ilgų atostogų?

    Atostogos tikrai bus, tik iš planuotų užsienyje, bus Lietuvoje. Tačiau tikiuosi pabėgti nuo viso pasaulio ir kur nors ramiai sudėlioti ateities planus.

    Kada paskutinį kartą leidote sau pailsėti?

    Neprisimenu. Manau, kad taip nebuvo. Dirbu nuo šešiolikos metų. Ir nuo tada „nesiilsiu“.Prieš tai irgi nesiilsėjau. Gyvenimas per trumpas ilsėtis. Esu kaip D. Trampas – esu prieš atostogas.

    Kažkur išvykdami žmonės siekia arba sotesnio gyvenimo, arba tiesiog nori pabėgti nuo savęs (nuo savo problemų). Kokia Vilio Normano išvykimo priežastis?

    Kur jau nuo savęs pabėgsi ir kam? Nuo savęs gali pabėgt tik į kitą pasaulį. Aš išvyksiu, nes noriu matyti linksmus veidus, geranoriškumą, o ne pyktį ir pagiežą skleidžiančius žmones, be to, turiu ir kūrybinių planų, nes menininkai Lietuvoje nereikalingi, nekenčiami. Gal todėl tikrų menininkų čia vos keli ir visi galvoja, kaip pabėgt nuo lietuviško absurdo.

    Ar gyvendamas Lietuvoje pastebite daugiau minusų negu teigiamų dalykų?

    Kiekybiškai – daugiau minusų, bet tikrai čia yra stebuklingų žmonių.

    Jei ne paslaptis, kur ketinate vykti?

    Prancūzija, Anglija, JAV. Išdėliojau prioritetų tvarka.

    Kodėl būtent šios šalys?

    Prancūzija subrandino geriausius menininkus pasaulyje, Anglija taip pat turėjo ryškių literatūrinių žvaigždžių, o JAV yra šalis, kur vertinami darbai, o ne pletkai, kaip Lietuvoje.

    Ar gyvendamas svečioje šalyje ir toliau žadate rašyti romanus, o gal ketinate užsiimti kita veikla?

    Aišku žadu kurti, kitaip gyventi aš nemoku. Manau, kad visi menininkai turėtų bėgti iš Lietuvos ir nekęsti pažeminimo tiek iš žmonių, tiek iš valstybės.

    Internetiniame Jūsų knygos puslapyje teigiate jog neketinate viešinti visų paslapčių. Kas slepiasi po Vilio Normano kauke?

    Pabandykit atspėt. Nemanau, kad pavyks.

     

    Info: Nostradamo kapas

    Atsakyti

    Prašome įrašyti komentarą
    Įrašykite savo vardą