Po svajonių atostogų Tailande pareigūnas netektų ženklelio

    1185
    0
    seimas

    Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnų profesinė sąjunga siūlo keisti Seimo statutą ir Valstybės politikų elgesio kodeksą, kad betarpiškai įstatymų leidyboje dalyvaujantiems asmenims būtų keliami ne mažesni reikalavimai, nei pareigūnams.

    „Kuris pareigūnas gali sau leisti daryti pravaikštas, o pasirodęs po mėnesio darbe pareikšti, kad už tą laikotarpį neims atlyginimo? Kad pareigūnas dėl menko darbo užmokesčio apie atostogas Tailande gali tik svajoti, yra kitas klausimas.

    Nebaudžiamiems darbo metu ilsėtis egzotiškose šalyse, regis, įmanoma tik Seimo nariams, nes pareigūnas tokiu atveju būtų nedelsiant nušalintas nuo pareigų, iš jo atimtas tarnybinis pažymėjimas, tarnybinis ginklas, sustabdyti visi įgaliojimai ir galiausiai po tarnybinio patikrinimo žmogus netektų darbo. Tas pats atsitiktų, jeigu pareigūnas tarnybinėms funkcijoms vykdyti skirtas lėšas išleistų arbatos servizui“, – statutiniams pareigūnams įprastą tvarką atpasakojo profesinės sąjungos vadovė Loreta Soščekienė.

    Profesinė sąjunga nežino Lietuvoje kitos struktūros, kur darbuotojams būtų keliami tokie griežti reikalavimai kaip teisėsaugos sistemoje, kuri apima vidaus reikalų sistemą, muitinę, Kalėjimų departamentą, Valstybės saugumo departamentą (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir kt.

    Minėtų struktūrų pareigūnu negali tapti asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo (Seimo nariams tokio apribojimo nėra), taip pat asmuo, nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, kurio teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Tie patys reikalavimai daugeliu atveju keliami ir pareigūnų šeimos nariams.

    Į Seimą be jokių kliūčių gali kandidatuoti teisti asmenys, kurie atliko bausmę 65 dienoms iki rinkimų.

    Pareigūnu negali tapti asmuo, jeigu dirbdamas valstybės tarnyboje buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, arba kai toje sistemoje jau dirba šeimos narys, artimas giminaitis ar svainis, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. Politikui privalu deklaruoti savo privačius interesus, tačiau dirbti jam, skirtingai nei pareigūnui, nedraudžiama.

    „Pareigūnui draudžiama būti renkamu įmonės organo nariu, dirbti bet kokį kitą su darbą, eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, streikuoti. Pavyzdžiui, STT pareigūnai net negali priklausyti profesinei sąjungai”, – iki šiol viešai mažai žinomus pareigūnams taikomis apribojimus atskleidė Loreta Soščekienė. 

    Kita vertus, pareigūnai privalo rizikuoti savo sveikata ir gyvybe dėl visuomenės saugumo tiek darbo metu, tiek laisvalaikiu. Pavyzdžiui, VSD pareigūnai net atostogų metu be tarnybos vadovo leidimo negali išvykti į užsienį, tačiau bet kada per atostogas gali būti iškviesti į tarnybą. Tokiomis sąlygomis dirba ir gyvena dešimtys tūkstančių šalies pareigūnų, kurie, kaip ir visi žmonės, kuria šeimas, augina vaikus, kartais serga.

    “Ir Seimo narys, ir pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, tačiau moralinė ir materialinė grąža pareigūnui yra gerokai mažesnė.

    Siekiant socialinio teisingumo, būtų tikslinga pareigas, apribojimus ir kompensacijas dėl patiriamų apribojimų suvienodinti, nes įstatymų leidėjai ir taip turi labai daug privilegijų“, – kalbėjo Loreta Soščekienė.

    Šias mintis Lietuvos VRS pareigūnų profesinė sąjunga išsakė protestuodama prieš Vyriausybės mėginimą sumažinti statutiniams pareigūnams ligos ir motinystės (tėvystės) išmokas.

    Profesinių sąjungų nuomone, Vyriausybės iniciatyva nesuderinama su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir pažeidžia pareigūnų teisėtus lūkesčius: pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

    Preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir LR Konstitucinis teismas.

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia