Balandžio 16 dieną Ukmergės kultūros centro kambario teatre vyko renginys išraiškingu pavadinimu – „Transgalaktikum UKMERGĖ“. Eksperimentinės muzikos gerbėjai bei smalsuoliai turėjo galimybę išvysti pasaulinio garso menininkės iš Japonijos – Maria Jiku ir žinomo eksperimentinės muzikos atlikėjo, leidėjo ir renginių organizatoriaus Armos (Armanto Gečiausko) iš Vilniaus pasirodymus.
Eksperimentinė muzika kelia sąmoningumą, plečia pažinimo ribas, ugdo bendrą muzikos, kaip meno, sampratą, suvokimą ir įsisavinimą, nuskraidinanti klausytoją į plačią, beribę jausmo ir nesibaigiančio laiko erdvę – tokius ir panašius atsiliepimus buvo galima išgirsti po koncerto.
Iš tiesų nėra lengva nupasakoti eksperimentinės muzikos įspūdžius tiems, kuriems neteko su ja artimiau susipažinti, panašiai kaip būtų sunku nusakyti, koks yra obuolio ar kriaušės skonis žmogui, kuris nieko panašaus nėra ragavęs. Muzikos analitikai, kalbėdami apie modernią ir postmodernią muziką, dažnai pamini, kad šių ir ateities kartų tendencija yra „laiko ištempimas“. Bet kokia muzika yra besikeičiančių natų ir akordų dermės, sudarančios melodijas, o melodijos sukuria nuotaiką, jausmą, pateikia garsinį kintančių emocijų siužetą.
Tuo tarpu modernioje ir postmodernioje muzikoje iškyla kiekvieno garso sureikšminimas. Ne melodijų ir nuotaikų kaita, o pats garsas ir jo manipuliacijos tampa muzikinio meno kūrinio ašimi. Kiekviename garse ir jų visumoje bandoma sukurti nuotaiką, aplinką ir erdvę interpretacijoms. Toks kiekvieno garso sureikšminimas neišvengiamai įtakoja ir trukmę – kiekvieną dūžį ar natą stengiamasi ištempti kuo ilgiau arba kartoti kuo daugiau kartų, kad būtų galima įsiklausyti, kuo giliau patirti, pajausti. Eksperimentinėje muzikoje vyraujančios ištęstinių garsų kompozicijos, atliekamos įvairia elektronine ir elektroakustine technika, sukuria gaubiančios, panardinančios atmosferos jausmą, dėl ko dalis šios muzikos yra priskiriama „ambient“ (ang. aplinkos), arba „noise“ (ang. triukšmo) srovėms ir jų kompiliacijoms.
Plačiu mostu žvelgiant į muzikos pasaulio istoriją, panašias į minėtąsias savybes galima rasti gilioje praeityje – įvairių tautų liaudies muzikoje. Pradedant lietuvių liaudies dainomis, kur vyrauja kartojimai, ir baigiant įvairių kitų išlikusių kultūrų muzikoje (kaip indėnų, Australijos aborigenų ir pan.). Panašias muzikines savybes taip pat galima aptikti ir įvairių konfesijų sakralinėje muzikoje, pavyzdžiui: rytietiškų mantrų kartojime, ištęstų garsų gerkliniame dainavime, klasikinėje krikščioniškoje muzikoje, choraluose ir panašiai.
Galima sakyti, kad ir eksperimentinė muzika yra apsisukusio istorijos rato reiškinys, kai vėl sugrįžtama į rimties, harmonijos, susiliejimo su supančia aplinka ieškojimo, meditatyvumo, paslaptingumo, misticizmo ir panašiai. Šiais laikais namuose yra lengviau rasti kompiuterį ar sintezatorių nei kankles ar fleitą, todėl natūraliai pasikeitusi technika ir motyvai lengvai suklaidina potencialius klausytojus.
Koks yra minėtųjų srovių muzikantų motyvas kurti ir atlikinėti tokio tipo muziką galima nusakyti iš termino „eksperimentinė muzika“ – tai yra eksperimentas, ieškojimų, atradimų ir naujų dalykų siekis, noras patirti ir pasidalinti naujomis garso formomis, idėjomis, dažniausiai vedančiomis į vieną ir tą patį jausmą – pakilimą virš savo buities ir būties, panirimą į save, į bendras vibracijas su aplinka, ištrūkimą iš standartinio mastymo, iš standartinių formų. Todėl tokio tipo koncertuose dažniausiai lankosi tik labai atviro, nekonservatyvaus požiūrio žmonės, įpratę priimti ir gilintis į išskirtines meno ir kultūros formas.
Eksperimentinės muzikos koncertų publika retai kada pasižymi gausumu, tačiau susirinkę žmonės dažniausiai tiksliai žino dėl ko jie atėjo ir ką nori išgirsti. Vienok, tai yra ir keista, nes eksperimentinės muzikos atlikėjai pasižymi ir tuo, kad labai retai arba išvis niekada nedaro vienodų pasirodymų. Kiekvieną kart galima išgirsti vis kitokias kompozicijas, kitokius atradimus, kitokius ieškojimus, kaip buvo ir Ukmergėje. Mažiausiai ketvirtą kartą Ukmergėje pasirodantis Arma ir mūsuose pirmą kartą viešėjusi Maria Jiku pateikė panašiai stiprias, bet skirtingai išreikštas ir originalias gyvo atlikimo kompozicijas – nenuobodžias garso keliones, vedančias per ekspresyvią meditaciją, paslaptis, atradimus ir panirimo į kosminę erdvę jausmą.
Tikėkimės, kad ir toliau Ukmergėje sulauksime įdomių muzikantų bei originalių muzikos ir kitų menų srovių. Kaip buvo pastebėta renginio metu – baigę mokslus arba darbus į miestą grįžta vis daugiau neabejingų bei iniciatyvių žmonių. Vieni „Transgalaktikum Ukmergė“ koncerto klausytojai minėjo, kad tikėtina, jog netolimoje ateityje sulauksime dar vieno įdomaus ir pas mus vis dar reto stiliaus koncerto, t. y. – džiazo. O atlikėjas ir aktyvus renginių organizatorius Arma prabilo, kad bręsta mintis Ukmergėje padaryti nedidelį eksperimentinės muzikos festivalį.
Andrius Vyšniauskas
