Vakarais kaimo vyrai dainuoja,
bet daina nebe ta, nebe ta
pragerta Lietuva aimanuoja,
išvogta, parduota, apspjauta.
Prabudimo ženklų nematyti
jei nevogsi, nebūsi teisus
verkia vyrai miškuos suguldyti
netikėję, kad šitaip dar bus.
Kaip išbristi iš melo vergijos
kasdienybės kaukėtų veidų
praeitin vis dar tęsiasi gijos
verkia Angelas savo sparnų….
Tėviškė …vakaras po maumedžiu…
