Artėjant šv. Velykom Ukmergės samariečiai sukvietė į popietę žmones, slaugančius savo artimuosius namuose. Tai jau antras toks susiėjimas.
Žmonės, slaugantys savo artimuosius namuose jaučiasi vieniši, jiems trūksta bendravimo, iškyla daug įvairiausių klausimų. Todėl nutarėme pakalbėti šį kartą apie pačių slaugančiųjų psichinę sveikatą bei jų emocinę būseną, apie tai, kaip sumažinti stresą, kurį jie patiria. Nutarėme apie tai šnekėti iš krikščioniškos pusės, todėl į šį susitikimą pakvietėme švč. Trejybės bažnyčios kleboną Dainių Lukonaitį.
„Mūsų visuomenė sensta. Remiantis statistika, Lietuvoje kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras yra peržengę 60-ties metų ribą. Šiuolaikinė medicina gerokai pratęsė žmonių gyvenimo trukmę, todėl daugėja prie lovos prikaustytų žmonių, kurie taip vegetuoti gali dešimtmečiais. Daugelis sūnų ir dukterų dėl savo tėvų ligos turėjo atsisakyti darbo, draugų, savo asmeninio gyvenimo, paaukodami jį karšinamiems gimdytojams…
Kažkas yra pasakęs, jog senatvė – stotelė, kurion skuba kiekvieno gyvenimo traukinys. Kas mūsų ten lauks priklauso nuo mūsų pačių ir valstybės. Vieni žmonės sensta natūraliai, kitus užgriūva fizinės ir psichinės negalios. Neįgalių žmonių slauga namie yra pati pigiausia ir labiausiai mėgstama ligonių priežiūros forma, tačiau iš artimųjų reikalauja daug žinių, kurių labai stinga, jėgų, meilės artimui ir t.t.
Tapti ,,savo tėvų tėvais“ yra sunki našta ir atsakomybė. Nuolat bendraujant su sergančiu šeimos nariu iš pusiausvyros išmuša tam tikras ligonio elgesys, ligos sukeltos emocijos yra perdėtos ir iškreiptos. Slaugant reikalingas atlaidumas tiek sau, tiek artimui.
Apie tai, iš kur semtis stiprybės ir jėgų, apie artimo meilę ir buvo kalbama popietės metu.
Stengiantis kuo geriau slaugyti, rūpintis ir globoti nereikia pamiršti ir savo galimybių, reikia skirti laiko sau, nereikia bijoti prašytis pagalbos, susitikti su pažįstamais, išgerti puodelį kavos, pasivaikščioti, pamiegoti, pasidalyti rūpesčiais su kitais ir pan.
Taip pat buvo kalbama apie ruošimąsi sergančiojo artimo žmogaus išėjimui, išgyvenant Dievo artumą bei apie šventąjį Sakramentą. Kaip tai padaryti laiku, kaip pasiruošti.
Popietės dalyviai dalinosi savo patirtimi ir pateikė daug ir įvairių klausimų klebonui D. Lukonaičiui.
Buvo malonu bendrauti su kunigu, kuris ne tik atsakė į įvairius klausimus, bet davė daug naudingų patarimų.
Popietės pabaigoje visi buvo pakviesti sudalyvauti šventose mišiose, kurios bus aukojamos už samariečius, jų rėmėjus bei visus pagalbininkus. Šiek tiek atsipalaidavę nuo rūpesčių, gavę daug naudingų patarimų popietės dalyviai skirstėsi namo.
LSB Ukmergės skyriaus informacija
