Regionų administracinis teismas panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus sprendimą panaikinti paminklą partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje. Kaip rašoma pranešime, teismas draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadą pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija penktadienį panaikino LGGRTC direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, kuriuo vadovaujantis paminklinis akmuo Juozui Krištaponiui Ukmergėje turėjo būti pakeistas nuimant Juozo Krikštaponio bareljefą bei atminimo lentą Juozui Krikštaponiui pakeičiant lenta žuvusiems Vyties apygardos partizanams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, balsavime dėl pritarimo Komisijos išvadai dalyvavo ir ekspertinę nuomonę teikę nariai, kurie inicijavo klausimo įtraukimą į darbotvarkę. O tai, pažeidė viešosios valdysenos pagrindinius principus – skaidrumą, nešališkumą ir galių pasiskirstymą.
Centro sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į faktą, jog pakanka istorinių duomenų pagrįsti Juozo Krištaponio kolaboravimą, kaip yra nustatyta Draudimo propaguoti įstatyme.
Vis dėlto, teismo posėdyje iš centro atstovų buvo prašoma pagrįsti ne vadovavimo kuopai ar okupacinio režimo įsakymų vykdymo faktą, bet teisinius įrodymus dėl Juozo Krištaponio dalyvavimo nusikaltimuose žmoniškumui, o tokių duomenų – kaip rašoma teismo sprendime –istorikai šiai dienai nėra nustatę, centras jų neturi.
Tačiau, anot LGGRTC, teismas nevertino J. Krikštaponio kolaboravimo fakto, jo priklausymo ir vadovavimo atitinkamoms žudynėse dalyvavusioms organizacijoms fakto, o panaikino priimtą sprendimą dėl komisijos procedūrinių pažeidimų ir neatitikimo gerajai viešojo administravimo praktikai. Teismui pripažinus išvadą neatitinkančia reikalavimų, buvo pripažintas neteisėtu ir Centro sprendimas, kuris buvo grindžiamas būtent šia išvada.
„Pagal vienus dokumentinius liudijimus Juozo Krikštaponio vadovaujama kuopa vykdė žudynes, pagal kitus – tuo metu kuopai vadovavo kitas karininkas. Dokumentiniai liudijimai prieštaringi ir istorikų išvados šiuo atveju yra nulemtos jų metodologinio sąmoningumo ir istoriografijos“, – sako A. Bubnys.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimą dėl Juozo Krikštaponio administracine tvarka teismui skundė J. Krikštaponio artimieji kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui procese atstovavo centro teisininkai.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
Papildyta: 2025 04 02:
Desovietizacijos komisija apie atšauktą sprendimą šalinti J. Krištaponio paminklą Ukmergėje: tai – LGGRTC kaltė
Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas teigia, jog tokia situacija susiklostė būtent dėl centro kaltės.
„Neginčydami teismo sprendimo teisėtumo, reiškiame nusistebėjimą, kad mes, kaip komisija, teisme nebuvome atstovaujami. Nors buvo remiamasi mūsų dokumentais, jie buvo vertinami, apie juos buvo pasisakoma, tačiau visa tai buvo daroma „už akių“. Mums labai sunkiai suprantama, kaip taip galėjo vykti“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„100 proc. centro (kaltė – ELTA). Komisijos kaltės visai neįžvelgiame, nes ką mums pateikia, tą mes nagrinėjame. Mes nesame valstybės tarnautojai, mes esame ekspertai“, – akcentavo jis.
Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, desovietizacijos komisija parengė rekomendacijas LGGRTC. Jie centro prašo, kad komisijai nagrinėti teikiami dokumentai atitiktų visus administraciniams dokumentams taikomus reikalavimus. Taip pat prašoma, kad LGGRTC tinkamai paruoštų ir argumentuotų teikiamų išvadų projektus.
„Mes neturime nei vieno etatinio darbuotojo, susirenkame tik į posėdžius, viską rengia LGGRTC“, – dėstė V. Karčiauskas.
Pasak komisijos pirmininko, komentuodamas teismo sprendimą LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys teigė, jog tokia situacija susiklostė esą dėl komisijos padarytų klaidų. Savo ruožtu V. Karčiauskas su tokiais teiginiais nesutinka.
„Komisija, mūsų nuomone, nepadarė jokių klaidų nei priimant sprendimus, nei procedūrinių klaidų. Todėl prašome LGGRTC, kad apie tokius teismo sprendimus būtų objektyviai informuojama visuomenė“, – dėstė jis.
V. Karčiauskas taip pat pažymėjo, kad desovietizacijos komisija nesiims pakartotinai svarstyti J. Krištaponio paminklo klausimo, jeigu tokios iniciatyvos neparodys pats LGGRTC.
ELTA primena, kad Regionų administracinis teismas panaikino LGGRTC generalinio direktoriaus sprendimą Ukmergėje panaikinti paminklą partizanui J. Krištaponiui. Teismas draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadą pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, balsavime dėl pritarimo komisijos išvadai dalyvavo ir ekspertinę nuomonę teikę nariai, kurie inicijavo klausimo įtraukimą į darbotvarkę. O tai pažeidė viešosios valdysenos pagrindinius principus – skaidrumą, nešališkumą ir galių pasiskirstymą.
LGGRTC sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į faktą, jog pakanka istorinių duomenų pagrįsti J. Krištaponio kolaboravimą, kaip yra nustatyta įstatyme.
Vis dėlto, teismo posėdyje iš centro atstovų buvo prašoma pagrįsti ne vadovavimo kuopai ar okupacinio režimo įsakymų vykdymo faktą, bet teisinius įrodymus dėl J. Krištaponio dalyvavimo nusikaltimuose žmoniškumui, o tokių duomenų – kaip rašoma teismo sprendime – istorikai šiai dienai nėra nustatę, centras jų neturi.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
