Mėnesį Kultūros centro dailės galerijoje veikusi tautodailininko Stepo Nečiūno darbų paroda baigėsi menininko 90-mečio paminėjimu. Gausiai susirinkę meno gerbėjai, menininko pažįstami linkėjo S. Nečiūnui ilgiausių kūrybos metų, dovanojo gėles ir muzikinius kūrinius.
Parodoje žiūrovams buvo pristatomi dailininko paveikslai, medinės skulptūrėlės. 1923 metų balandžio 25 dieną gimęs tautodailininkas tapyti aliejiniais dažais pradėjo sulaukęs 75-rių. 82-jų pradėjo drožti skulptūrėles, buvo priimtas į tautodailininkų sąjungą. Su savo darbais dalyvauja visose tautodailės parodose.
Sveikindamas parodos autorių ir jubiliatą Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas sakė, kad tai puikus pavyzdys, kaip galima sulaukus tokių metų kurti. „Šiandien galim pamatyti, kaip iš sėklos išauga kūryba“ – sakė pirmininkas.
Savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė jubiliatui įteikė rajono mero Algirdo Kopūsto padėką, „Bočių“ kolektyvas S. Nečiūną apjuosė tautine juosta. Tautodailininką sveikino Kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė, Kraštotyros muziejaus atstovės.
Rajono tautodailininkų vadovas Rimantas Zinkevičius, sveikindamas jubiliatą, įteikė jam dovaną – knygelę apie tautodailininką „Stepas Nečiūnas“. Knygelėje parodos autoriaus paveikslų reprodukcijos, skulptūrų nuotraukos. Knygelės sudarytojas – Rimantas Zinkevičius, dizainerė – Laima Dzigaitė, fotografas – Egidijus Darulis. Be S. Nečiūno autobiografinių prisiminimų knygelėje spausdinami žymaus etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai, Jono Rudzinsko straipsnis apie S. Nečiūno kūrybos ypatumus.
S. Nečiūnas 10 metų grojo kaimo kapeloje „Sidabrinė gija“, dalyvavo aštuoniose respublikinėse Dainų šventėse. Ir parodos uždaryme neapseita be muzikos. Parodos uždarymo ir jubiliato pagerbimo iškilmes pradėjo Kultūros centro moterų choras „Žemyna“. Tautodailininkui kūrinį prieš du metus S. Nečiūno dovanotu smuiku dedikavo Jeronimas Darulis. Parodos uždarymo pabaigoje smuiku pagrojo ir su visa sale S. Nečiūnas sudainavo „Santa Liucija“.
Arvydas Pėšina
