Ukmergės taksistus galima apibūdinti kaip tuos gudrius paslaugų verslo atstovus, kurie euro įvedimui pasiruošė iš anksto ir bene apdairiausiai. Bet pradžiai prisiminkime, kaip ruošėsi kiti. Verslininkai, norėdami pasirodyti sąžiningais ir teisingais, dar gerokai prieš eurui tampant naujaja šalies valiuta pasirašinėjo Geros verslo praktikos memorandumą. Pasirašiusieji įsipareigojo, kad kainos, konvertuojant jas iš litų į eurus, nekils. Tai reiškia paprasčiausią aritmetinį veiksmą – kaina litais tiesiog padalijama iš 3,4528 (nustatyto euro kurso) ir, vadovaujantis bendrosiomis matematinėmis apvalinimo taisyklėmis, suapvalinama centų tikslumu.
Tie, kas memorandumą pasirašė, buvo apdalyti lipdukais „Perskaičiuota teisingai“. Taip, memorandumas – tai dokumentas, bet jis – ne įstatymas. Be to, jame įrašyta, kad bus netoleruojamos tik nepagrįstai keliamos kainos.
Kalbant apie verlininkus, o šiuo atveju – konkrečiai apie Ukmergės taksistus, kainų kėlimą randama kuo paaiškinti, kad jis nepapultų į kategoriją „nepagrįstai“. Kuro kainų šuoliai, brangstančios automobilių detalės, brangstantis automobilių remontas – tai dar galima būtų suprasti. Suprasti sudėtinga argumentą, kad kainų jie nekėlė seniai. Pagal šią logiką, kainos turi kilti ne vadovaujantis rinkos dėsniais, bet tam tikru periodiškumu – kai pasirodo, jog senokai to nedaryta, ir tam tarsi pribrendo laikas.
Taigi, gruodžio mėnesį važiavimo taksi kaina nuo jau „seniai“ nekeltos miesto ribose „nusistovėjusios“ – 6 litų – pakilo visu litu – iki 7 litų. Daug gudrumo nereikia, kad suprastum, jog šitaip pasirengta „teisingam perskaičiavimui“. Juk 6 litai – tai 1,74 euro. O va 7 litai – tai jau beveik lygiai 2 eurai (2,03 – jei laikysimės visiško tikslumo). „Kad nereikėtų krapštytis su centais“ – paprastai paaiškina vienas kalbintas taksistas. Ir „nesikrapšto“ – ima du eurus. Yra geranoriški ir nesismulkina – trijų centų „viršaus“ neprašo.
Nuo taško A iki taško B
Aukščiau minėta „nusistovėjusi“ kaina, iš 6 litų staiga pavirtusi į 7 litus ir dabar „pervirtusi“ į 2 eurus, yra Ukmergės taksistų atrastas ir sėkmingai Ukmergės mieste praktikuojamas fenomenalus „verslo modelis“. Ir kainą „nusistovėjusia“ vadiname neatsitiktinai. Ar, tarkim, iki „Senukų“ prekybos centro važiuosi nuo autobusų stoties, ar nuo miesto centro, mokėsi tiek pat. Vadovaujamasi ne taksometro parodymais, bet „nuo taško A iki taško B“ principu. Vėl – gal jiems taip patogiau, gal vėl – „kad nereikėtų krapštytis su centais“?
„Jungiame mes tą taksometrą“, – užginčyja tas pats pakalbintasis taksistas (vardo ir įmonės neminime neatsitiktinai – kad žmogui netektų nukentėti už atvirumą). „O kada jungiate?“, – naiviai klausiame mes, prieš tai eksperimento dėlei pasinaudoję visų Ukmergėje veikiančių taksi įmonių paslaugomis (nė vienas taksistas taksometro neįjungė). „Kaip – kada?“, – nustemba pašnekovas. „Pasižiūri į veidelį, ir aišku, jungti ar ne. Nes mus gi mokesčių inspekcija nuolatos tikrina“. Pasirodo, Ukmergės taksistai yra puikūs fizionomikos – gebėjimo spręsti apie žmogų iš jo veido išraiškos – specialistai. Teisingai nustatė, kad mes – ne iš tų, kurie „tikrina“.
„Draugiški“ susitarimai?
Ukmergės taksistai yra išskirtiniai dar vienu požiūriu – jie yra išskirtinai vieningi, tarpusavyje kainomis nekonkuruoja. Jei kaina kyla – ji kyla visose įmonėse. „Kokia dar čia konkurencija?“ – stebisi mūsų pašnekovas. „Jeigu jau susitariame, tai susitariame draugiškai visi“. Tokie „susitarimai“, aišku, neprotokoluojami, jokiais atsakingų asmenų parašais netvirtinami, ir kalbintam žmogui apskritai visiškai neaišku, kas čia blogo.
Mūsų miesto taksistai kainas kelia sutartinai, bet tai juk nereiškia, kad jie prieš tai jie kaip nors netinkamai ar nederamai„susitarė“. O mūsų pašnekovui tai atrodo tik paprasto, žmogiško draugiškumo išraiška.
Įvairovės dėlei priminsime, kad egzistuoja toks Konkurencijos įstatymas ir toks terminas „kartelis“. Kartelis plačiausia prasme yra susitarimas, kuriuo konkurentai apriboja tarpusavio konkurenciją ir savo priimtų sprendimų savarankiškumą. O Konkurencijos įstatymo 36 straipsnis nurodo sankcijas, kuriomis tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys gali būti baudžiami uždalyvavimą karteliniame susitarime: ūkio subjektas gali būti skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie draudžiamo konkurentų susitarimo gali būti apribota teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu; taip pat gali būti papildomai skiriama bauda iki penkiasdešimties tūkstančių litų.
Unė Jonaitytė
vilkmerge.lt asociatyvinė nuotr.
Skaitykite ir žurnale:
