Sveikuoliai siūlo sveikų vestuvių alternatyvą

Pirmą kartą Lietuvos sveikuolių sąjunga sveiko maisto šventę surengė 1991 m. Kiekvienais metais ši šventė turi vis kitokią temą. Pradžioje šventės buvo skirtos kokiai nors daržovei ir iš jos gaminamų valgių asortimentui, pvz.: moliūgas, kopūstas ir pan. Pastaraisiais metais, kai sveika gyvensena tampa brandaus, sėkmingo ir darnoje su gamta gyvenančio žmogaus įvaizdžio dalimi, neatsiejama ir tai, kaip švenčiamos svarbiausios gyvenimo šventės.  Vestuvėse labai daug dėmesio skiriama maistui, todėl šiais metais pirmą kartą buvo nutarta sveiko maisto šventę dedikuoti šiai svarbiai gyvenimo akimirkai.

Pagrindinis šventės tikslas – edukacinis. Konkursams ruošiamas maistas yra tik vegetariškas: nenaudojama mėsa, žuvis bei kiaušiniai, nekalbant jau apie alkoholį. Stengiamasi pademonstruoti, kad be šių maisto produktų yra begalė kitų, daug vertingesnių žmogui, iš kurių paruoštų patiekalų įvairovė – nė kiek ne mažesnė.
Daugelis lietuvių mano, jog cepelinai yra tradicinis lietuvių patiekalas. Paneigti tokiems mitams sveiko maisto šventėse stengiamasi pademonstruoti ir autentiškų lietuviško sveiko maisto receptūrų. Tradicijos yra reikšminga šventės dalis.

 

Be abejonės, tai yra ir bendraminčių susitikimas, kuriame pasikeičiama patirtimi, pasidalinama receptais, pristatomi naujai sukurtos receptūros, ruošiamos ir mokomos jaunosios šeimininkės.

 

Dviejų žmonių jungtuvės – tai pokyčiai dvasiniame jų pasaulyje. Giliai suvokti šių pokyčių svarbą ir prasmę galima tik blaiviu protu ir atsidavimu šiai šventei. Įprastose paviršutiniškose vestuvėse , visi šie jutimai „užglušinami” alkoholiu, trankia muzika ir persivalgymu. Vestuvės – dvasios, o ne kūno šventė. Svarbu, kad kad išliktų jos prasmė ir giluma, o to padeda pasiekti sveikas maistas ir tradicinės apeigos.

Nors senovės lietuvių vestuvių tradicijose gausu dvasingumo ir susitelkimo, tačiau tai itin džiaugsminga šventė, lydima energingų ir prasmingų šokių ir dainų. Sveiko maisto šventės dalyviai turėjo galimybę mokytis jų vakaronės metu kartu su lietuvių tradicinės kultūros ekspertu Valdu Rutkūnu. Kartu su V. Rutkūnu lietuviškas saulės pasveikinimo sutartines dainavo tie, kurie nepatingėjo ankstyvą rytą keltis į tradicinę sveikuolių mankštą prie jūros.

 

Šių metų sveiko maisto šventėje dalyvavo 15 organizacijų, tarp jų ir Ajurvedos bei Žolinčių akademijos. Buvo paruošti degustaciniai ir teminiai stalai.

 

Ukmergės sveikuolių klubas, atstovaujamas Ukmergės senamiesčio pagrindinės mokyklos, pristatė stalą „Marčpietis“, kuris buvo gausus marčios ragaišių. Apsijungęs su Veprių etnografiniu ansambliu, Ukmergės klubas džiugino visus šventės dalyviu vestuvinėmis dainomis.

Ukmergės  Senamiesčio pagrindinė mokykla  ir joje dirbantys pedagogai aktyviai dalyvauja sveikuolių veikloje, kiekvienais metais rengia sveiko maisto šventes su savo moksleiviais sukurdami ypatingai draugišką ir kūrybingą atmosferą mokykloje ir savo pavyzdžiu skatindami moksleivius rinktis sveiką gyvenseną..

„Per įprastas lietuviškas vestuves žmonės valgo labai nesveiką maistą ir po jų dažnai suserga. O dar žmonės raginami viską suvalgyti, išgerti, neleidžia svečiui pasirinkti. Buvo linksma, gera, prisigėrė, prisivalgė, o rytojaus dieną – didžiulis kraujospūdis, insultas ar infarktas. Per vestuves prisivalgyti už visą savaitę – negerai, nes maistą mes turime gauti reguliariai nedideliais kiekiais.

Bet istorija žino ir kitokių vestuvių pavyzdžių. Profesoriaus iš Maskvos Jurijaus Nikolajevo vestuvės buvo grynai vegetariškos, be saldumynų ir alkoholinių gėrimų. Jo vaikai ir anūkai savo vestuves taip pat šventė vegetariškai, be valgių, kurie apsunkina skrandį ir nieko gera neduoda. O blogiausia – kad tas vestuvių maistas – riebalų, baltymų ir angliavandenių koncentratas. O žmogui tinka tik produktai, kuriuose daug vandens – daržovės, vaisiai.

Iš daržovių galima puikių valgių vestuvių stalui padaryti. Pavyzdžiui, balandėlius – į kopūsto lapą ar ledinės salotos lapą įvynioti ryžių su morkomis įdarą. Puikus patiekalas.
Gerti per vestuves galima būtų girą, spanguolių, avižinius kisielius. O alus negerai – moterys dar galėtų kokią stiklinę naminio alaus išgerti, nes apyniuose yra moteriškų hormonų. O vyrams alus yra tragedija -sunaikina visą jų potenciją.

Švietimo apie sveiką mitybą Lietuvoje nėra jokio. Kai klausau apie tai laidų per televiziją, plaukai šiaušiasi ant galvos, nes viskas atvirkščiai kalbama, ką turėtų kalbėti specialistai.“

„Jaunystėje atkentėjau daug nesveikų vestuvių. Dabar turiu laikyti įtempęs savo gyvenimo, režimo vadeles. Tokios vestuvės – didelis absurdas, lėta savižudybė ir net nuodėmė. Jose pažeidžiamas mažiausiai vienas iš 10 Dievo įsakymų. Už tai paskui susimokame, niekas nepraeina be pėdsakų. Džiaugiuosi, kad sveiko maisto šventėje žmonėms buvo pasiūlyta sveikų vestuvių alternatyva.

Kodėl tapau sveikuoliu? Dauguma sveikuolių kažkada buvo nesveikuoliai.Taip ir aš. Sunku buvo pasidarę gyventi – diegliai, sąnariai, galva. Tais laikais apie sveikuolius informacijos nebuvo, sykį atsitiktinai patekęs į kalnus atsigavau, grįžus – vėl tas pats, bet supratau, kad dar galiu jaustis sveikas. Ir pradėjau ieškoti. Vos ne 15 metų prireikė, kol susigaudžiau, ko turiu nedaryti ir ką daryti, kad normaliau jausčiausi, kad sau padėčiau.

Stengiuosi valgyti tai, kas natūralu, kas neperdirbta. Svarbiausia sau nekenkti. Nenatūralių produktų – cukraus, konditerijos gaminių, rafinuotų, marinuotų gaminių, šokoladų, saldumynų, acto, majonezo – nevalgau, nes visa tai yra nuodai. Seniai gyvenu be mėsos, bet ne dėl to, kad vadinčiausi vegetaru, o kad privalgęs jos apsnūstu, aptingstu, o vėliau tai pasireiškia sąnariuose, kraujagyslėse, galvoje. Kas turi tiek sveikatos, kad gali ją valgyt ir gerai jaustis, tai tegu valgo bent natūralią, kuo mažiau perdirbtą mėsą. Tai būtų mažesnė blogybė negu visi konditerijos skanumynai, saldumynai. Įsitikinau tuo, nes pats patyriau ir išbandžiau kopdamas į aukščiausias žemynų viršūnes, kur net atliekamas kąsnis gali būti vos ne mirtinas krūvis organizmui. Kas tikra, kas netikra – iš karto ten tau atsiliepia. Jei susergu sloga – žinau, kad ne dėl skersvėjo, o kad organizmas perkrautas visokiomis atliekomis, nuodais iš mūsų maisto, o skersvėjis tik parodė priežastį. Žinoma, svarbūs ir kiti faktoriai – fizinis krūvis, pervargimas, oras, kuriuo kvėpuojame, vanduo, kurį geriame. O svarbiausia – kokios mūsų mintys, nusiteikimas, vertybės. Svarbu ir judėti. Be elementarios mankštelės, be šalto vandens savo ryto neįsivaizduoju.“

 

Mindaugo Žiūko, www.moments.lt nuotraukos

 

{dybanners}33{/dybanners}