Kaip nurodoma STT pranešime, tarnyba, įvertino 2021–2024 m. SPT vykdomus pirkimus. Nustatyta, jog tiekėjai vieną naudotą gaisrinį automobilį (per)parduoda vidutiniškai 21,5 tūkst. eurų brangiau nei patys įsigyja.
Anot STT, įvertinus pirkimų praktiką, pastebėta, jog naudotų gaisrinių automobilių pirkimų techninės specifikacijos iš esmės rengiamos pagal konkrečių tiekėjų turimų ar galimų pristatyti naudotų gaisrinių automobilių technines charakteristikas.
„Pirkimuose dažnu atveju dalyvauja vienintelis tiekėjas, o reikalaujamų automobilio parametrų, pavyzdžiui, pagaminimo metų, ridos, variklio galios, automobilio masės ir pan., visuma iš esmės identiškai atitinka pasiūlyto automobilio technines charakteristikas“, – teigia STT.
STT nurodo, kad dėl minėtų priežasčių perkančiosios organizacijos dažnu atveju nenustato reikalavimo tiekėjams pateikti patvirtinančius dokumentus, įrodančius, kad prekė atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, ar nereikalauja jų pateikti, o sprendimus dėl laimėjusių pasiūlymų priima pagal pirkimo procedūrų baigtimi suinteresuotų tiekėjų deklaruojamus duomenis.
„Dažnai kartu su naudotu gaisriniu automobiliu perkama papildoma įranga (hidraulinė įranga, elektros generatoriai, kopėčios, apsaugos priemonės, vandens siurbliai ir pan.), kurią gali pateikti ir kiti tiekėjai, neprekiaujantys naudotais gaisriniais automobiliais, o tai riboja konkurenciją ir didina automobilių kainas“, – pastebi tarnyba.
Atlikus analizę, kartu pastebima, kad nustatomi pasiūlymų pirkimuose pateikimo terminai taip pat riboja konkurenciją, nes surasti reikiamą naudotą gaisrinį automobilį, paprastai Europos Sąjungos šalyse, jį nupirkti ar rezervuoti ir pateikti įsipareigojantį pasiūlymą per nepilnas 5-6 dienas yra sunkiai įmanoma, neturint išankstinės papildomos informacijos.
„Dažnu atveju vienintelis pirkimo dalyvis pasiūlo nežymiai mažesnę kainą nei nustatyta maksimali, nors dažnu atveju maksimali kaina nebūna nurodyta viešuose pirkimų dokumentuose“, – tvirtina STT.
Tarnyba akcentuoja, kad nurodyti korupcijos rizikos veiksniai lemia neteisėtų susitarimų, kyšininkavimo bei papirkimo rizikas.
„Pavyzdžiui, Rokiškio rajono SPT galimai sudarė palankias sąlygas vienam tiekėjui, tuo tarpu Ukmergės rajono SPT 2 naudotų gaisrinių automobilių pirkimai galimai buvo organizuojami per trečią asmenį, tačiau iš esmės visą šių pirkimų finansinę naudą gavo Ukmergės rajono SPT vadovo artimi asmenys, jų valdoma įmonė“, – skelbia STT.
Atsižvelgiant į nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, teikiami pasiūlymai savivaldybėms ir SPT. Vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma bendradarbiaujant spręsti dėl vieningų priemonių, kurios padėtų skaidrinti naudotų gairinių automobilių pirkimus, skatintų konkurenciją, šalintų korupcijos rizikas.
Rokiškio ir Ukmergės rajonų savivaldybių merams siūloma įvertinti šių SPT vadovų veiksmus bei galimybes toliau eiti užimamas pareigas.
Šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
