Sodai ir daržai bus draudžiami jau kitąmet

Žemės ūkio ministerija, siekdama paspartinti jau pernai prasidėjusį bendradarbiavimą tarp Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ ir Lietuvos žemdirbių, auginančių vaisius bei daržoves, rugpjūčio 24 d. į pasitarimą dėl galutinio draudimo produkto sukvietė draudikų ir sodininkų bei daržininkų atstovus. Pasitarime dalyvavo Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ draudimo departamento vadovai Haineris Volfas (Heiner Wolff) bei Michaelis Liošė (Michael Lösche), kuris yra tiesiogiai atsakingas už sodų ir vaisių draudimo plėtrą Vokietrijoje bei kitose Europos šalyse, bendrovės filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas Aloyzas Grygalis,  Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Pasitarimui vadovavo ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento (ŽMŪD)  direktorius Rimantas Krasuckis.

„Iki šiol Lietuvoje yra draudžiami javų, rapsų, cukrinių runkelių, ankštinių augalų, kukurūzų ir bulvių pasėliai, tačiau keičiantis klimatui labai aktualus tampa ir sodų bei daržų draudimas, nes ši žemės ūkio sritis patiria labai daug nuostolių. Deja, Lietuvoje  jos drausti niekas nenori, – pabrėžė ŽMŪD direktorius R.Krasuckis. – Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ atstovai jau pernai aplankė daugelį Lietuvos verslinių sodų bei daržų ir tik įsitikinę, jog čia laikomasi aukštų augalų auginimo ir priežiūros technologinių reikalavimų, ryžosi bendradarbiauti su Lietuvos augintojais“. Pasak R.Krasuckio, šiame susitikime siekiama aptarti žemdirbių poreikius apsidrausti  ir bendrovės siūlomas draudimo sąlygas.

M.Liošė pristatė sodų ir daržų draudimo sąlygas, pažymėdamas, kad bendrovė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“  jau daugiau kaip 15 metų veikia 7 šalyse ir draudžia nuo krušos. Jis pažymėjo, kad šalims pageidaujant, jau treji metai yra rengiamas ir  draudimas nuo liūčių, tačiau iki galutinio produkto gali tekti palaukti dar bent dvejus metus. Tuo tarpu Lietuvos žemdirbių pageidaujami draudimai nuo medžių iššalimo bei pavasarinių šalnų kitose ES šalyse neturėtų paklausos, todėl Lietuvai reikėtų atskirai rengti draudimo sąlygas.

Pasak M.Liošės, specialiųjų žemės ūkio augalų draudimo sistema yra vienoda visose ES šalyse, tačiau ji gerokai skiriasi nuo augalų pasėlių draudimo, kur svarbiausia – derliaus kiekybė. „Draudžiant sodus ir daržus, svarbiausia yra kokybė, tad ir draudžiama dėl žalos, padarytos augalų kokybei, nes dėl jos vaisiai ir daržovės gali visiškai prarasti prekinį patrauklumą. Ypač brangu yra įveisti sodus, tad juos žala gali visiškai pražudyti“, – sakė M.Liošė.

Jis taip pat pažymėjo, jog šis draudimas yra sudėtingas, nes kiekvienai augalų rūšiai tenka numatyti skirtingas draudimo sąlygas, mat kruša vis kitaip paveikia kiekvieną augalą. Čia reikia ir itin patyrusių, kvalifikuotų  žalų vertintojų. Bendrovė draudžia apie 25 augalų rūšis – sėklavaisius, braškes, burokėlius, salotas, ridikus ir kt., tačiau daugiausia Vokietijoje draudžiama svogūnų. Jie draudžiami per visą auginimo ir derliaus nuėmimo procesą – nuo sėklų sudygimo iki svogūnų išvežimo iš lauko ir net jų  išdžiovinimo.

Svečias pateikė vidutines Vokietijos sodų ir daržų augalų hektaro vertes, nuo kurių yra mokamos įmokos ir kompensuojama žala, pabrėždamas, kad kiekvienas ūkininkas augalo hektaro vertę gali nustatyti individualiai (1 ha obuolių vertė  – 7 900 eurų, kriaušių – 8 700, braškių – 14 400, salotų – 9 400, kopūstų – 5 800, žiedinių kopūstų – 7 900 ir pan.).

Bendrovės filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas patikslino, kad įmokų tarifams apskaičiuoti pasitarnauja keli kriterijai: augalų jautrumas žaloms; draudiminio įvykio tikimybė toje vietoje, kur auginami vaisiai ar daržovės, o tai nustatoma pagal 30 metų meteorologinių sąlygų duomenis. Tarifas nuo draudimo sumos nepriklauso, nes draudimo įmoka  apskaičiuojama  draudimo sumą padauginus iš tarifo.

M.Liošė akcentavo, kad daugelis valstybių dalyvauja sodų ir daržų draudime, suprasdamos, kokia svarbi yra šių augalų kokybė, todėl  remia draudimo  įmokas. Pavyzdžiui, Šiaurės Italijoje sėklavaisiams kompensuojama net 80 proc. draudimo įmokų, Pietų Italijoje ir Lenkijoje  – 50, Olandijoje – 65 proc.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas Aloyzas Grygalis patikino labai palankiai priimąs besiformuojantį pasiūlymą drausti sodus. Kalbėdamas apie draudimo modelius, jis sakė manantis, jog vienintelis galimas variantas, kai draudime dalyvauja sodininkai, draudikas ir valstybė. „Sodininkai tikrai sutiktų mokėti įmokas, jei jas bent 75 proc. paremtų valstybė. Sodų plotai nėra dideli, tad biudžetui tai nebūtų didelis krūvis, juo labiau, kad jis sugrįžtų atgal per mokesčius“, – tvirtino A.Grygalis.  „Sodai – ne pasėliai, jų neatsėsi. Sodams atkurti reikia kelerių metų ir labai daug investicijų, tad jei norime išlaikyti sodininkystę, turime sulaukti ir paramos“, – sakė manantis A.Grygalis.

Jis taip pat pabrėžė, jog tokie šalčiai, kokie buvo praėjusią žiemą, kai nemaža dalis sodų iššalo, patirta apie 7 mln. Lt nuostolių (neskaičiuojant prarasto derliaus), turėtų būti laikomi stichine nelaime, o ne draudiminiu įvykiu. Jie pasikartoja kartą per 20-30 metų, todėl nuostolius už juos turėtų padengti valstybė. „Kiti žalos  atvejai, kaip kruša ar šalnos, turėtų būti laikomi draudiminiais įvykiais ir dėl jų turėtume tartis su draudikais“, – įsitikinęs A.Grygalis.  Jis neabejoja, kad sodininkams ir draudikams kartu  intensyviai dirbant per kelis mėnesius galima sukurti draudimo sąlygas, pritaikytas Lietuvos augintojams.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pastebėjo, kad Lietuvos gamtinės sąlygos kur kas atšiauresnės negu daugelyje Europos valstybių, kuriose draudžiama tik nuo krušos. Lietuvos daržininkai labai kenčia ir nuo ankstyvų šalnų bei liūčių – jei derliaus jos visiškai ir nesunaikina, tai parandama kokybė, produkcija tampa netinkama parduoti. Z.Cironkienė apgailestavo, kad daržovių plotų kasmet deklaruojama vis mažiau, nes produkcijai keliami labai dideli reikalavimai, taip pat didelę įtaką daro ir konkurencija su Lenkija, tad žemdirbiai renkasi lengvesnes veiklos sritis.

„Šiemet buvo deklaruota apie 2,5 tūkst. ha daržovių plotų. Jei draudikai pasiūlytų patrauklias draudimosi sąlygas, manau, kad draustųsi tik versliniai ūkiai ir pirmaisiais metais būtų apdraustas ne didesnis kaip 1 tūkst. ha plotas. Siekiant išlaikyti daržininkystę, valstybė turėtų kompensuoti ne mažiau kaip 65 proc. draudimo įmokų“, – svarstė Z.Cironkienė.

{dybanners}33{/dybanners}

R.Krasuckis, komentuodamas valstybės pagalbos galimybę, tvirtino, kad „Lietuvos Vyriausybės nuostata yra vienareikšmė – paremti draudimą, o draudimo įmokų kompensacijų dydžiai priklauso nuo Europos Sąjungos reglamentų ir šalies biudžeto galimybių. „Maksimalias kompensacijas nustato ES, taigi į tas ribas mes turėsime atsižvelgti, o skirstydami Kaimo rėmimo lėšas, atsižvelgsime į draudimo svarbą ir skirsime šiai sričiai pakankamai lėšų. Mes palaikome idėją, kad sodai ir daržai būtų draudžiami, kad nuo žalų nukentėję žemdirbiai neliktų be paramos. Šiuo metu apsidraudusiems pasėlius yra kompensuojama 50 proc. įmokų“, – sakė R.Krasuckis.

Baigiant pasitarimą, nuspręsta prie Žemės ūkio ministerijos sukurti darbo grupę su atskirais pogrupiais iš skirtingų sodų ir daržų augalų rūšių augintojų, kad kiekvienam augalui būtų sukurtos savitos ir tinkamos draudimo sąlygos. Planuojama, kad ateinantį pavasarį sodininkai ir daržininkai jau galės drausti savo pasėlius.