Praėjo vos kelios dienos po stovyklos, įspūdžiai, atrodo, blėsta. Tačiau pati stovykla pasimiršta sunkiai. Išaušo šiltas, saulėtas vasaros rytas, bet ne toks kaip kiti. Šis ilgai lauktas ir daug žadantis.
Vilkiukai, skautai, patyrusieji skautai ir vadovai rinkosi į Ukmergės švietimo centro Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filialą, kur septynias dienas šurmuliavo tikras skautiškas miestelis su daugiau nei 60 palapinių. Atvykę skautai įkūrė savo pastovykles, kurios tą savaitę jiems tapo namais.
Stovykla – ne šiaip vasarai praleisti, o laikas – mokytis pažinti, mokytis veikti, mokytis bendradarbiauti, mokytis būti savimi, šių įgūdžių dėka lavinamos visos vaikų ir jaunuolių vystymosi sritys: fizinė, intelektinė, emocinė, socialinė ir dvasinė.
Kiekvienas rytas stovykloje išaušdavo su nauja tema, aplink kurią sukosi visas dienos veiksmas.
Trečiadienio popietę, patyrusieji skautai, kad ir kaip nenorėdami išėjo nežinoma kryptimi į ištvermės žygį. Su šypsenom, komandine dvasia, nuovoka, pasiskirstę į dvi grupes išžygiavo ieškoti paslėptų užduočių. Žygis pareikalavo daug ištvermės: vieni skynėsi kelią mišku, kiti darydami aplinkkelį ir bijodami, kad jų pėdomis nesektų kita grupė, veržėsi per nežinomas vietas, bet visi ketvirtadienio pavakarę grįžo išdidūs ir patenkinti.
Penktos dienos rytą atskrido naujas vėjo gūsis, nešinas nuostabia žinia, kad stovyklautojai yra kviečiami į olimpiadą. Taigi visos skiltys pasipuošusios, pasidariusios savo atributiką, vėliavą susirinko į olimpiados atidarymą.
Kadangi skautams vandens visuomet atrodo per mažai, šlapiosios pramogos lydėjo visą savaitę. Maudynės ežere, vandens karas ir net nusileidimas nuo „Muilo kalniuko“.
Tačiau ne tik žaidimais skautas gyvas. Todėl vieniems buvo sveika pasikartoti, kitiems – susipažinti su skautavimo pagrindais. Tą puikiausiai buvo galima įgyvendinti šeštąją dieną, kai visi dalyvavo skautoramoje. Įgaudami ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių.
Stovykla buvo turtinga įžodžių. Išėję skautiškų išbandymų ir asmeninio apsisprendimo kelią visas būrys mažųjų, skautų, pora suaugusiųjų ilgam įsimins šią – jų įžodžio – stovyklą.
Visą savaitę plušėję, žaidę, bendravę, kai kurie net susiradę širdies draugus ar drauges, broliai ir sesės pamiršo, jog tai, kas prasideda, turi ir baigtis. Su šia liūdna mintimi nuaidėjo paskutinis švilpukas, kviečiantis visus į iškilmingą stovyklos uždarymo rikiuotę. O vakaro laužas tapo galutinis vakaro akcentas. Nors lietus, griaustinis, žaibas ir išgąsdino, bet dar ilgai netilo dainos ir juokas, pasakojimai prisiminus gražiausias stovyklos akimirkas.
Pabudę ryte, nenoromis visi dėjosi kuprines ant pečių ir skirstėsi kiekvienas savo keliais, širdyje išsinešdami kažką naujo. Bet gerų dalykų visuomet turi būti nedaug, nes kitaip neišmoktume jų vertinti ir nesuvoktume kokie jie svarbūs mūsų gyvenime.
Geriausia buvo matyti linksmus veidus, vis didesnį norą įsitraukti į žaidimus ir užduotis. Ačiū visiems dalyviams, kurie, kad ir pervargę, netingėjo dalyvauti įvairiose, kartais ir keistose užduotyse.
Paskutinius šio straipsnio padėkos žodžius skiriu stovyklos vadovams: Regimantui Verbickui, Erikui Liumparui, Danguolei Tauginienei, Zitai Bausienei, Giedrei Šuminskaitei, Gitanai Čyvienei, Kristinai Grikavičiūtei ir Monikai Papickaitei, kurie padėjo kurti ir vesti programą, o svarbiausia – buvo puikus pavyzdys stovyklautojams.
Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą darant gerus darbus ir tikimės, kad Jūsų pavyzdys įkvėps ir kitus. Dėkojame Ukmergės rajono savivaldybei ir Ukmergės ROTARY klubui už paramą, Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistei S. Markevičienei, klubui „Miško broliai“, Muitinės mokymo centro vyr. inspektoriui E. Stankevičiui ir A. Zaleckui, R. Butkevičiūtei iš Moterų informacijos centro pristatė projektą LOG IN – saugumas man patinka.
„Atžalyno“ stovyklos vadovė Rasa Žemaitytė
