Siesikų gimnazijoje nuo šių metų rugsėjo mėnesio vaikai gali pasirinkti produktyvųjį mokymąsi. Dešimt I-os gimnazijos klasės mokinių šio mokymo pagalba mokosi gyvenime naudingų dalykų ir susipažįsta su įvairiomis profesijomis. Apie naują mokymą papasakojo gimnazijos direktorius Vaidotas Kalinas ir psichologė Nomeda Dabužinskienė.
Produktyvųjį mokymąsi šalyje teikia tik septynios ugdymo įstaigos. Tai Jonavos jaunimo mokykla, Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcinis centras, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla, Telšių suaugusiųjų mokykla ir dvi mokyklos iš Ukmergės rajono – Siesikų gimnazija ir Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla.
Produktyviojo ugdymo esmė – sudaryti sąlygas vaikui pasiruošti gyvenimui. Mokinio mokymasis susideda iš mokymosi bendrojo ugdymo dalykų gimnazijoje ir mokymosi praktinio mokymosi vietose. Gimnazijoje ugdymo procesas organizuojamas tris dienas, likusias dvi dienas, po šešias valandas, mokiniai skiria praktinei veiklai įvairiose įmonėse – praktinio mokymosi vietose. Vienas mokinys vienoje praktinio mokymosi vietoje mokosi tris mėnesius, vėliau vieta keičiama į kitą. Kadangi produktyvusis mokymasis organizuojamas dvejus metus, mokiniai turės galimybę išbandyti šešias skirtingas profesijas. Pagrindinio ugdymo programos pabaigoje, išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, jie įgis tokį patį pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą kaip ir tradicinės klasės mokiniai.
Įvedus produktyvųjį mokymąsi, mokyklos direktorius kalbėjosi su įmonių ir įstaigų, veikiančių Siesikų seniūnijoje, vadovais, domėjosi, ar jų įmonės galėtų užsiimti praktiniu mokymu. Dalis vadovų dėl įmonių darbo specifikos atsisakė priimti mokinius praktinei veiklai, tačiau dauguma vadovų sutiko. Direktorius sakė, kad tokį vadovų apsisprendimą labai vertina ir yra nepaprastai jiems dėkingas. Pirmiesiems trims mėnesiams mokiniams buvo siūlomos įstaigos, esančios netoli gimnazijos – norėta, kad vaikai apsiprastų, pajustų naujo mokymosi ritmą, kad būtų galima juos ir kontroliuoti. Praktikos vietas mokiniai rinkosi savarankiškai.
Du mokiniai pradėjo mokytis pardavėjo darbo subtilybių Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėse, viena mokinė bibliotekininkystės mokosi
Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Siesikų filiale, du mokiniai pagalbinių darbuotojų ir staklininkų padėjėjų profesijos mokosi UAB „Juostmedis“, mergina praktiką atlieką Siesikų seniūnijoje. Trys skirtingos praktinio mokymosi vietos įkurtos ir gimnazijoje. Viena mokinė VšĮ „Kretingos maistas“ valgykloje mokosi virėjos profesijos, kita ikimokyklinio ugdymo grupėje mokosi dirbti su mažais vaikais – padeda organizuoti mankštas, išvykas į lauką, padeda jiems apsirengti. Gimnazijoje du vaikinai išbando pastatų priežiūros darbininko profesiją.
Pradžioje vaikai buvo kaip stebėtojai, tik po kurio laiko jiems leista pabandyti dirbti. Ir pastebėta – kuo daugiau vaikams leidžiama, tuo jie laimingesni. Toks mokymasis pasiteisino, nes, pavyzdžiui, anksčiau kai kuriuos vaikus reikėjo traukti iš lovų į mokyklą. O dabar lankomumo problemų beveik nebeliko. Vienas mokinys, kuris praėjusiais mokslo metais praleisdavo daugiausiai pamokų klasėje, šiemet nepraleido nė vienos pamokos. Mokiniai į produktyviojo mokymo užsiėmimus eina su dideliu noru. Vaikai čia ne tik mokosi dirbti, bet ir bendrauti. Nejausdami atskirties vaikai greitai keičiasi. Pavyzdžiui, vienas produktyvaus mokymo klasės mokinys iki šiol mokykloje buvo didžiausias tylenis. Tačiau pradėjęs lankytis lentpjūvėje, direktoriaus nuostabai, pradėjo daugiau kalbėti ir bendrauti tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais.
Pasirinkę produktyvųjį mokymąsi mokiniai mokosi visų pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies dalykų. Didžiausias dėmesys skiriamas kalboms, matematikai, gamtos ir socialiniams mokslams. Dalis dalykams skirtų valandų integruojamos į praktinį mokymąsi, o skiriamos užduotys yra artimos gyvenimo aktualijoms. Mokinius moko du produktyviojo mokymo mokytojai, jiems talkina konsultantai – matematikos, fizikos, chemijos dalykų specialistai. Čia labai svarbus individualus požiūris į mokymo – mokymosi procesą. Pavyzdžiui, jei mokinys geba atlikti tik septintos klasės užduotis, tai ir bus jo atspirties taškas tolimesniam mokymuisi. Nuolat stengiamasi, kad mokymosi lygis atitiktų vaiko gebėjimus.
Vaikai turi individualius segtuvus, kuriuose kaupia su mokymosi procesu susijusią informaciją. Už tokį mokymąsi rašomi pažymiai, kaip ir kiekvienoje mokykloje. Mokiniai vertina vieni kitus, taip pat taikomas kaupiamasis vertinimas. Viskas kaip tradicinėje mokykloje. Vertinamas ir mokinių mokymasis praktinio mokymosi vietose. Tik tuo užsiima praktinio mokymo vadovas – mentorius. Jis stebi mokinio pareigingumą, punktualumą, požiūrį į darbą.
Produktyvaus mokymo klasės mokiniams įrengta atskira klasė su sanitariniu mazgu ir įėjimu iš gimnazijos kiemo. Joje – nauji suolai, nešiojami kompiuteriai 
kiekvienam mokiniui, kitos įvairių dalykų mokymo priemonės. Vaikai privalumu įvardina net tik klasės įrengimą, bet ir tai, kad šioje klasėje visi yra vienodi ir jokių vaikų žeminimų ar patyčių klasiokų tarpe nėra.
Paklaustas apie šio ugdymo ateitį, gimnazijos direktorius paminėjo, kad produktyvųjį mokymąsi gimnazija planuoja organizuoti mažiausiai penkerius metus. Atsižvelgiant į gimnazijai skiriamas mokinio krepšelio lėšas, sekančiais mokslo metais gali būti formuojama jungtinė grupė iš I – II-ų gimnazijos klasių mokinių. Jei nestabdytų lėšų trūkumas, gimnazija kasmet turėtų po dvi produktyviojo mokymosi grupes.
Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė mano, toks ugdymas yra gerai. Nes, tie vaikai, kuriems netinka akademinis mokymas, nepraleidžia pamokų ir neiškrinta iš švietimo sistemos. Gerai ir tai, kad vaikai mokosi ir įgyja teorinių žinių.
Arvydas Pėšina
