UAB „E energija” savo pretenziją teikia Lietuvos Respublikai, nes, jos manymu, bendrovei valstybės viešąją valdžią įgyvendinančios institucijos neužtikrino Investicijų įstatymo suteikiamų garantijų. Pažymėtina, kad Ukmergės rajono savivaldybė nėra ir nebuvo valstybės viešąją valdžią įgyvendinanti institucija, todėl valstybės vardu tokių garantijų investuotojui užtikrinti negalėjo.
Savivaldybės atsakyme Vyriausybei teigiama, kad jokiuose teisės aktuose nėra numatyta pagrindų, kuriais remdamasi savivaldybė ginče su UAB „E energija” galėtų atstovauti Vyriausybę. „Tokioje byloje atstovauti turėtų su UAB „E energija” sutartį pasirašiusi institucija. Tuo tarpu savivaldybė su šia bendrove niekada nėra turėjusi jokių sutartinių santykių. Ukmergės šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartis buvo pasirašyta su UAB „Energijos taupymo centras” ir UAB „Miesto energija”. Su šiomis bendrovėmis sutartis ir buvo nutraukta dėl grubių sutarties sąlygų pažeidimų, kurie be kita ko lėmė ir nepagrįstai išpūstą šilumos kainą ukmergiškiams. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu arbitražiniame ginče ketintų dalyvauti ir pati Vyriausybė. Ji arbitražinius susitarimus gali sudaryti tik tuomet, jeigu jis susijęs su pačios Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos sudarytomis komercinėmis ir ūkinėmis sutartimis. Neaišku, ar tokių sutarčių su UAB „E energija” yra sudaryta”, – teigia R. Jurgilaitis.
Pasak R. Jurgilaičio, arbitraže valstybei atstovauti gali ginčijamą sprendimą priėmusi institucija, tačiau šia teisės norma remtis nėra pagrindo, kadangi UAB „Energijos taupymo centras” ir UAB „Miesto energija” ieškinys dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas. Iki šiol nėra nė vieno teismo sprendimo, nurodančio, kad savivaldybė vienašališkai sutartį su privatininku nutraukė neteisėtai ar nepagrįstai. Priešingai, teismai, nagrinėdami daugelį UAB „Energijos taupymo centras” ir UAB „Miesto energija” skundų ir prašymų, pažymėjo, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas sutarties laisvės principas, o Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą.
Savivaldybė pabrėžia, kad šiuo metu teismuose yra nagrinėjama dešimtys UAB „Energijos taupymo centras” ir UAB „Miesto energija” pateiktų ieškinių ir skundų Ukmergės rajono savivaldybei. Kai bus aiškūs teismų sprendimai šiose bylose, bus atsakyta į daugelį UAB „E energija” klausimų, kuriuos bendrovė pateikė pretenzijoje. „Jeigu Vyriausybė visgi turi teisinį pagrindą su UAB „E energija” ginčytis arbitraže ir nuspręs tai daryti, savivaldybė pasirengusi geranoriškai bendradarbiauti tiek su Vyriausybe, tiek su jos įgaliotomis institucijomis. Pateiksime visą jiems reikiamą informaciją, kokią tik turime”, – pasakoja R. Jurgilaitis.
UAB „E energija” pretenzijoje kritikuoja Ukmergės rajono apylinkės teismą, priėmusį nutartį taikyti turtui laikinąsias apsaugos priemones ir nurodžiusį UAB „Miesto energija” nedelsiant perduoti valdyti šilumos ūkio turtą savivaldybei. UAB „E energija” netenkino Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos teismo priimti sprendimai, prokuratūros, antstolių bei policijos pareigūnų sprendimai ir veiksmai, kuriais nebuvo tenkinami UAB „Energijos taupymo centras” ir UAB „Miesto energija” prašymai.
„Vyriausybė Ukmergės rajono savivaldybei pasiūlė ginti gyventojų interesus bei savo argumentus, kuriais remiantis, ji nutraukė sutartį su šilumos tiekėjais, „E energijos” grupės įmone „Miesto energija”. Deja, gavome neigiamą atsakymą. Taigi rajono savivaldybė, pati sukėlusi ekstremalią situaciją, nusišalina nuo bet kokios atsakomybės ir perkelia ją ne tik valstybei, bet ir visiems Lietuvos gyventojams”, – sakė Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis. „Belieka apgailestauti, kad savivaldybės vadovai renkasi politikavimo, o ne pareigos ir atsakomybės už savo veiksmus kelią”.
Ukmergės savivaldybės ir UAB „E energija”, kurios vienas iš akcininkų yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), ginčas kilo savivaldybei vienašališkai nutraukus šilumos paslaugų tiekimo sutartį, motyvuojant per didelėmis šių paslaugų kainomis, ir šilumos tiekimą perdavus savivaldybės įmonei, neturinčiai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos licencijos teikti tokias paslaugas, rašoma Ministro Pirmininko Spaudos tarnybos pranešime.
Jeigu tokia teismo nutartis įsigaliotų ir savivaldybės kontroliuojamoms bendrovėms išduotos licencijos būtų panaikintos, tai reikštų, kad Ukmergėje šilumos tiekti negalėtų jokia bendrovė. Valstybinė kainų ir energetikos komisija licenciją privatininkams sustabdė dar spalį. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo Rimo Jurgilaičio teigimu, savivaldybė gyventojams nepalankią nutartį apskųs per 14 dienų nuo jo paskelbimo.
Po keturis mėnesius trukusių ginčų Ekstremalių situacijų komisija rugsėjo 28 d. paskelbė ekstremalią situaciją Ukmergės rajone ir rugsėjo 30 d. atnaujino karšto vandens bei šilumos tiekimą gyventojams. Savivaldybė šilumą ir karštą vandenį gyventojams tiekia mažesne nei buvusio privataus šilumos operatoriaus kaina – šilumos kaina yra sumažinta nuo 3,5 iki 6,59 centų už kilovatvalandę, priklausomai nuo katilinės. Nors tai tik kelių centų skirtumas, tačiau 2 kambarių buto senos statybos namo gyventojams, kurio plotas yra apie 60 kvadratinių metrų, tai leidžia apytikriai sutaupyti iki 100 litų per mėnesį, teigiama savivaldybės pranešime.