Praėjo Vėlinės, kiekvienas pagerbėm mirusiuosius, uždegdami ant kapų žvakelę, sukalbėdami šventą maldelę, prisimindami savo artimus žmones, bendradarbius, kaimynus ir draugus, išėjusius anapilin.
Tačiau gyvenimas tęsiasi toliau ir turime visi su tuo susitaikyti. Ne veltui sakoma: „kaip radome – taip ir paliksime, gyviems kapų nėra“.
Negalime ir neturime gyventi vien gedėdami, užsidarę, užsisklendę savyje. Tai mus žlugdo, dar labiau varo į neviltį.
Mūsų, Rečionių bendruomenės moterų kolektyvas, kol neprapliupo lapkričio dargana ir visai neišbluko rudens spalvos, nutarė pas save pasikviesti svečių.
Šeštadienį, lapkričio 7 dieną, šurmuliavo Rečionių gyvenvietė belaukiant atvykstant garbingų svečių.
Arčiausiai visada gyvena – kaimynas. Jis ir laimei, ir nelaimei visuomet būna pirmas pagalbininkas.
Tad, nieko mes toli nesidairę, pasikvietėme saviškius, iš Vidiškių seniūnijos, Šventupės, dvarininkes su savo teatralizuota programa. Juk visuomet įdomu pamatyti, ką mano kaimynas veikia ir kaip jam sekasi.
Šaunus romansinio dainavimo moterų kolektyvas „Šventerečius“ ir jo vadovai –Kazimieras ir Daiva Šermukšniai.
Tikrai, savo elegancija ir romantiškomis dainomis moterys papuošė jau blankstantį rudenį. Atrodė, kad trumpam sugrįžo vasara. Scenoje moterys atrodė kaip tikros žvaigždės. Retro stiliuje ir kiekviena savitai pasipuošusi.
Kartu su „Šventerečiaus“ kolektyvu atvyko ir Šventupės dramos būrelis „Verpetas“. Kaip sakė jo neetatinė vadovė Birutė Stundienė: „mums patinka susirinkus draugėn kažką naudingo nuveikti. Mums patinka dainuoti, vaidinti, šokti. Jei mes pralinksminam salėje nors vieną esantį žiūrovą su savo programa ir tai jau yra pliusas.“
Šiltoje ir jaukioje salėje šventupiečiai suvaidino kelis sceninius vaizdelius.
Vadovui Kazimierui pritariant gitara, galima sakyti, kad romansai liejosi laisvai.
Šį rudenišką vakarą skambėjo ne tik romansai, bet ir Birutės sekamos pasakos, bei eilės, kurias skaitė mūsų viešnia, poetė, Genoefa Povilavičienė, beje išleidusi net penkis savo knygų leidinius.
Buvo labai netikėta, kai poetė iš visų leidinių padovanojo po knygą mūsų Rečionių bibliotekai.
Knygų autorė šmaikštavo, kad: „Rečionių biblioteka bus pirmoji Ukmergės rajone, o gal ir Lietuvos respublikoje, jau gavusi Kalėdinę dovaną“.
Nuoširdžiai dėkoju poetei Genoefai Povilavičienei už jos dovanotas knygas, jos eiles, dainas, kadangi ji dainuoja kartu su „Šventerečiaus“ kolektyvu, linkiu jai visokeriopos sėkmės kūryboje, o „Šventerečiaus“ kolektyvui neblėstančios energijos ir skambių romansų.
Mūsų bendruomenės moterų kolektyvas, dėkoja visam Šventupės kultūros darbuotojų ir bendruomenės kolektyvui, kad prablaškė mūsų darbų kasdienybę, nors trumpam galėjome pabūti, pabendrauti susibėgę visi kartu.
Atrodė, kad tą gražų, romantišką vakarą, mus rudens spalvos trumpam nukėlė į Paryžių.
Rečionių bibliotekininkė Albina Galinauskienė
{eventgallery event=’114660006053230309490@6214802137875842689′ attr=images mode=imagelist max_images=14 thumb_width=50 }
