Praėjus mėnesiui po naujos rajono valdžios susiformavimo, rajono vadovai spaudos atstovus pakvietė į susitikimą. Jame buvo papasakota apie naujos valdžios pirmus žingsnius, apibūdinta esama padėtis ir papasakota, kaip gali būti sprendžiamos esamos rajono problemos.
Meras Vydas Paknys pasakojo, kad nauji rajono vadovai pilni idėjų kaip spręsti kylančias užduotis. Sprendimai priimami kolegialiai – kiekvieną rytą vyksta pusvalandiniai pasitarimai. Pirmiausiai dėmesys skiriamas pirmaeiliams dalykams – rajono biudžetui, padėčiai šilumos ūkyje, atliekų tvarkymui, daugiabučių renovacijai. Sprendžiant šias problemas bendraujama su Seimo nariais.
Rajono vadovai lankosi įmonėse. Jų aplankyta jau virš 15. Su įmonių vadovais kalbasi apie įmonių perspektyvas, laukia įmonių vadovų pasiūlymų. Nepamirštamos ir savivaldybės įstaigos. Iki liepos 1 dienos planuojama aplankyti jas visas.
Kalbant apie savivaldybės administraciją, meras pasakojo, kad susitinka su skyrių vadovais, specialistais. Šiuose susitikimuose vertinamas skyrių darbas, aptariamos jų funkcijos. Kol kas savivaldybės vadovai sistemina informaciją. Bet sprendimai bus priimti tik viską aptarus. Aišku, kad administracijos reorganizacija reikalinga. Planuojama, kad iki rugsėjo 1 dienos struktūros perskirstymai bus baigti.
Tačiau tokios reorganizacijos kokia buvo – nebus. Reorganizacijos tikslas nėra pakeisti žmones, tik pakoreguoti skyrių funkcijas, išvengti dubliavimo. Mero teigimu, skyriai turėtų būti daugiau savarankiški, kad būtų aišku kas už ką atsako ir kas ką kuruoja. Pagrindinis vadovų moto – pagarba administracijos darbuotojams, įsiklausymas į visų nuomonę, siekis iniciatyvos, novatoriškumo, nebijojimo priimti sprendimus.
Patys rajono vadovai jau pasiskirstė kas ką kuruos. Meras V. Paknys kreips daugiau dėmesio į energetiką, finansus, kontrolę, infrastruktūrą, statybas ir renovaciją, strateginį rajono valdymą, viešuosius pirkimus. Vicemeras Rolandas Janickas kuruos kultūrą, sportą, švietimą, žemės ūkį, aplinkosaugą, komunalinių atliekų tvarkymą, bendruomenių veiklą, investicijas.
Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas papasakojo apie ekonominę rajono padėtį. Patvirtintas 2013 metų savivaldybės biudžeto pajamų planas buvo 91 milijonas litų ir 98,1 milijonas išlaidų. Iki birželio 1 dienos gauta 43,5 milijono litų arba 47,8 procento metinių pajamų. Mokesčių surinkta 37,1 procento metinių pajamų.
Savivaldybės biudžeto įsiskolinimas birželio pirmą dieną buvo 39,4 milijonai litų. Didelė skola varžo rajono vadovus – kiekvieną dieną ieškoma būdų kaip gauti lėšų. Meras pasakojo, kad keliai kaip išsikapstyti iš šios situacijos žinomi, spręsti šią problemą padeda seimo nariai. Nors skola ir didelė, tačiau atostoginiai mokytojams ir lopšelių-darželių auklėtojoms išmokami laiku. Rajono vadovai susitikime garantavo, kad pagrindiniai rajono poreikiai bus patenkinami.
Kalbėdami apie skolų mažinimo priemones rajono vadovai sakė, kad padėtis analizuojama. Bet aišku, kad rajonas kol kas be paskolų neišsivers. Biudžeto pinigai bus naudojami tik numatytoms reikmėms. Jeigu anksčiau buvo, kad pirma lėšos buvo skiriamos ir tik vėliau ieškoma pinigų, tai dabar to tikrai nebus.
Yra numatyta perspektyva 2-3 metams į priekį. Tai investicijos, pramonės palaikymas, darbo vietų kūrimas. Tai bus daroma ne žodžiais, o realiai. Planuojama labiau naudotis įvairiomis investicinėmis programomis ir projektais. Norima kuo greičiau tvarkyti kelią į Molėtus, buvusį Draugystės kino teatrą, karinį miestelį, kuriame turėtų būti objektai, kuriantys pridėtinę vertę. Čia gali būti teikiamos paslaugos, kurtis gamybiniai objektai. Kiti darbai – nuspręsti, kaip turi atrodyti modernus ir šiuolaikiškas miesto centras, įgyvendinti daugiabučių namų renovavimo programą.
Skolas augino ir darbai iš rajono biudžeto, nors po metų tą patį buvo galima padaryti iš fondų lėšų. Susitikime retoriškai klausta: „Kodėl kiti miestai turi Laisvąsias ekonomines zonas, pramonės parkus, o mes ne?“. Todėl reikia dirbti ta linkme. Tada ir biudžetas bus stipresnis. „Reikia bijoti ne skolų, o neracionaliai panaudotų pinigų“ – sakė rajono meras. Taip pat, pasak R. Janicko, investicijos turi būti tikslingos – lėšas investuoti į pastatus, kurie bus gyvybingi dar mažiausiai penkis – dešimt metų.
Palietus komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo problemas, S. Jackūno teigimu, 2013 metais šios rinkliavos pajamų fiziniai asmenys turi sumokėti 2,6 milijono litų, juridiniai – 200 tūkstančių. Birželio 1 dienai pajamų surinkta – 1,2 milijono litų, arba tiek, kiek pernai liepos 1 dienai.
Rajono vadovai nori, kad kuo greičiau rajone atsirastų atliekų rūšiavimo linija. Tačiau dar tvarkomi žemės klausimai. Iki rudens jie bus sutvarkyti. Tada atliekų surinkimo operatorius per metus žada pastatyti atliekų rūšiavimo liniją. Kita problema – stambiagabaričių atliekų aikštelė. Ji jau padaryta, bet ja naudotis negalima, nes VAATC nesutvarko dokumentų.
Kitą vertus, nuolat griežtėja atliekų tvarkymo reikalavimai. Jie pirmiausia sukuriami Europos Sąjungoje, vėliau – seime. Galų gale įstatymai pasiekia sąvartyną, o iš ten rajoną. Kitą vertus, atliekų surinkėjas rajone naujas, todėl reikia laiko kol bus padaryti atliekų surinkimo maršrutai, grafikai. Gyventojams nuolat skelbiami telefonų numeriai. Vienas jų priklauso UAB „Ekonovus“, kitas – atsakingam savivaldybės administracijos skyriui.
S. Jackūnas pasakojo, kad mieste atsiras septynios naujos, sutvarkytos, apželdintos aikštelės, kuriose stovės komunalinių atliekų konteineriai. Bet žmonėms trūksta supratimo. Pavyzdžiui, automobilių remonto servisai mieste prie konteinerių pradėjo vežti naudotas padangas. Kitas verslininkas – kartono dėžes. Taip negalima, todėl tokios įmonės už tai bus baudžiamos. Įmonės turi sudaryti atliekų surinkimo sutartis ir tada iš jų atliekos bus paimamos.
Kita svarbi problema – šilumos tiekimo klausimas. Greitai nauja šilumos kaina bus suderinta Kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Po to ji bus teikiama tvirtinti rajono tarybai. Turint naują kainą bus galima atšaukti ekstremalią padėtį rajono šilumos ūkyje. Vėliau bus tvarkomas taip vadinamas „skaitliuko“ mokestis.
V. Paknio siekis per 4-5 metus konkrečiais darbais pakeisti situaciją ir įgyvendinti šilumos ūkio pertvarkos planą. Nes, mero teigimu, šilumos ūkyje „praradom 13 metų“. Į šilumos ūkį reikia įsileisti ir nepriklausomus gamintojus, tačiau jų skatinti ar riboti nereikia.
Rajono vadovų teigimu, jeigu pusė jų vizijų bus įgyvendinta, bus labai gerai.
Arvydas Pėšina
