Vieną ankstyvą spalio rytą mes, „Šilo“ pagrindinės mokyklos aštuntų klasių mokiniai, su savo auklėtojomis Jane Juzėniene, Milda Pusvaškiene ir Edita Januškevičiene, išsiruošėme į ekskursiją, į Vilnių. Numatėme plačią visos dienos pažintinę programą.
Ekskursiją pradėjome Genocido aukų muziejuje. Apžiūrėjome patalpas, kuriose buvo kalinami ir kankinami politiniai kaliniai, žmonės, pasisakę prieš sovietinę valdžią. Brukamai sovietinei ideologijai pasipriešinę žmonės buvo atvežami į tuometines kankinimų ir represijų vykdymo patalpas Gedimino prospekte ir čia kankinami, žudomi. Kalinių bausmės buvo pačios įvairiausios. Vieni marinami badu, kankinami vandens karceryje, kiti minkštosiose kamerose, jiems nebuvo leidžiama miegoti ištisas paras, o pasmerkti mirti sušaudomi specialiai įrengtoje patalpoje. Šaudymo kamera konspiracijos tikslais buvo vadinama virtuve, tad vedami sušaudyti žmonės net neįtardavo, kas jų laukia. Pusrūsio prietemoje, ekspozicijų salėse buvo baisu, bet labai įdomu.
Pėsčiomis perėję Gedimino prospektą, pasigrožėję Vinco Kudirkos paminklu, Katedros aikšte, užkopėme į Aukštutinės pilies kalną. Kopti nebuvo nuobodu, nes visi buvome gerų draugų būryje ir aplinkui matėme gražius Vilniaus vaizdus.
Pasigrožėję Vilniaus panorama, patraukėme į Valdovų rūmus. Gidės padedami apžiūrėjome atkastus senuosius rūmų pamatus, išklausėme pasakojimus apie valdovų gyvenimą ir valstybei reikšmingus įvykius. Matėme kasinėjant atrastus įvairius tuo metu pilyje gyvenusių didikų daiktus, patalpas, išsiaiškinome menių ir kambarių paskirtį. Įspūdingiausias eksponatas neseniai iš Sankt Peterburgo Ermitažo muziejaus atvežta Jadvygos Jogailaitės skrynutė, kurioje ji laikydavo papuošalus. Gidė pasakojo, kad Jadvyga skrynutę gavo kartu su kraičiu, kurį tėvai suruošė jai sutuoktuvių proga. Keisčiausia tai, kad Jadvyga liko nepatenkinta savo kraičiu, nors pati skrynutė kainavo labai brangiai. Ir ekspozicijos, ir pasakojimas mums labai patiko.
Paskui aplankėme Lietuvos policijos departamentą. Atsakingi darbuotojai rodė kaip kriminalistai aiškindamiesi nusikaltimus dirba su pirštų atspaudais. Pagal mūsų pirštų atspaudus nusakė kiekvieno gebėjimus ir akcentavo, kad didelių pasiekimų gali laukti tik tie, kurie daug dirbdami savo talentus lavins. Darbuotojai parodė ir leido pačiupinėti įvairius ginklus, pasimatuoti neperšaunamas liemenes, kepures. Taip pat sužinojome, kokį išsilavinimą reikia įgyti, kad galėtum dirbti tyrėju, policijos ekspertu, kriminalistu ir kt. Ekskursija po Policijos departamentą parodė mums, koks įdomus, bet sunkus yra policininko darbas.
Ekskursija visiems aštuntokams labai patiko. Ji savotiškai patikrino ir papildė mūsų istorijos žinias, taip pat padėjo susipažinti su policininko profesija.
Karolina Nugaraitė, 8a klasės mokinė
