Baigėsi dviejų metų Ukmergės samariečių projektas ,,Pamatyk pats – draugai padeda draugams“, skirtas vyresnio amžiaus savanoriams. Šis projektas buvo vykdomas pagal programą Grundtvig 50+, kurią Lietuvoje kuruoja Švietimo mainų ir paramos fondas. Per dviejų metų laikotarpį Lietuvoje ir Vokietijoje po tris savaites viešėjo po dvi savanorių grupes po tris dalyvius iš kiekvienos šalies.
Kiekviena projekto dalyvių grupė pamatė daug naujo, įgijo patirties bei draugų, susipažino su šalies įžymybėmis, stengėsi suprasti kitos šalies kalbos ypatumus bei išmokti elementarių frazių kita kalba. Be abejo, visus domino šalies vyresnio amžiaus žmonių užimtumas, jų dalyvavimas visuomenės gyvenime, vyriausybės požiūris į senjorus bei jų integraciją į visuomenės gyvenimą , pagalbą senjorams ir pan.
Projektą užbaigė Vokietijos savanoriai Regina Kionig-Amann, Michael Poppe ir Hans Joachim Bruhn. Grupę lydėjo projekto koordinatorius Vokietijoje, ilgametis ir ištikimas Ukmergės samariečių skyriaus draugas ir partneris Fritz Amann. Išskyrus Michael Poppe, kuris Lietuvoje lankėsi pirmą kartą, kiti projekto dalyviai jau ne kartą lankėsi Lietuvoje ir jiems buvo įdomu pamatyti mūsų šalies pokyčius, sužinoti, kokią veiklą vykdo Ukmergės samariečiai bei aktyviai sudalyvauti joje, o taip pat aplankyti kitus Lietuvos samariečių bendrijos ( LSB ) skyrius, susipažinti su jų veikla bei problemomis, pasisemti naujos patirties bei įgyti naujų įgūdžių.
Lankydami kitus samariečių skyrius svečiai pastebėjo, jog skyrių veikla skiriasi.
Visų samariečių tikslas yra vienas : padėti čia ir dabar, skubėti daryti gerus darbus, tačiau skyrių galimybės yra nevienodos.
Lankydamiesi Kauno LSB skyriuje, projekto dalyviai pastebėjo, jog skyriui Kauno miesto savivaldybė skyrė pagal panaudą daug patalpų. Dideliame pastate, kuris yra pačiame senamiestyje, patogioje vietoje įsikūręs vaikų dienos centras, labdaros parduotuvė, Kauno LSB skyriaus administracija. Antrame aukšte yra didelė salė susibūrimams. Pastatas vis dar remontuojamas ir skyriaus administracija, ieškodama rėmėjų ir kitų geradarių , deda visas pastangas, kad jis kuo greičiau virstų gražiu ir patogiu traukos centru.
Lankėmės dar vienoje Kauno skyrius labdaros parduotuvėje, stebėjome , kaip dalijamas maistas ir tvarkoma apskaita.
Kauno skyriaus samariečiai turi pakankamai gerą specializuoto transporto parką ir teikia mokamas paslaugas ligoniams bei neįgaliesiems, kurie vežami į gydymo įstaigas, dializei arba esant pageidavimui į bažnyčią, kapines ar koncertą.
Kauno samariečiai turi ir vaikų dienos centrus, kuriuose socialiai remtinų šeimų vaikai randa užuovėją, jiems suteikiama pagalba.
Svečiai buvo maloniai nustebinti, jog čia dirbantys darbuotojai bei savanoriai gauna nemokamus pietus.
Jurbarko samariečiai vieninteliai šalyje turi nekilnojamo turto. Gražiame, naujai atremontuotame pastate įsikūręs vaikų dienos centras, pastogę randą žmonės su priklausomybe, senjorai renkasi į jiems rengiamus vakarus.
Kitame pastate yra įsikūrusi labdaros valgykla, tačiau čia pamaitinami už simbolinę kainą ir visi norintieji. Didelėje ir tvarkingoje labdaros parduotuvėje visi norintys gali įsigyti drabužių, avalynės ar kitų namų apyvokos daiktų.
Taip skyrius susirenka lėšų savo veiklai.
Kelmės skyriaus samariečių veikla panaši į Jurbarko skyriaus veiklą. Čia taip pat yra labdaros valgykla, dėvėtų drabužių parduotuvė, vaikų dienos centras.
Vokietijos samariečių (ASB ) skyriuose savanorių skaičius nėra didelis, nes čia kitokios struktūros ir dirba etatiniai darbuotojai. Jie stebėjosi mūsų samariečių savanorių atsidavimu ir pasišventimu.
Projekto dalyviai kartu su Ukmergės skyriaus savanorėmis užsiėmė kūrybiniu darbu samariečių paramos centre. Pradžioje moterys mokėsi skiautinių technikos, kurios paslaptimis dalijosi Regina Kionig- Amann. Senjorėms netrūko kruopštumo, kantrybės , išmanumo bei noro , siuvant staltiesėles ir krepšius.
Svečiai jau seniai žavėjosi kambarinėmis šlepetėmis, kurias siuva mūsų samarietės. Janina Stankaitienė, šios idėjos sumanytoja ir autorė per daugelį metų prisiuvo šimtus porų šlepečių ir išdovanojo jas visiems rėmėjams, draugams ir partneriams.
Vokiečių savanoriai, sunešiojo ne vieną porą šlepečių ir būdami čia pareiškė norą pabandyti patiems pasigaminti šias unikalias, vienetines, nepaprastai smagias ir širdžiai mielas šlepetes. Hans Joachim Bruhn prisiminė savo vaikystę, kai jis padėdavo seneliui siūti ir pirmasis ėmėsi adatos bei siūlo.
Ukmergės skyriaus samariečiai taip pat dalija maistą vargstantiems, tik deja ne tokiais kiekiais kaip Kauno skyriaus samariečiai. Vokiečiams buvo įdomu palyginti skyriaus darbą, jie noriai talkininkavo atvežant ir dalijant maistą.
Nevyriausybinėms visuomeninėms organizacijoms labai opus finansavimo klausimas, iš kur gauti lėšų veiklai vystyti, kaip užsimokėti komunalines paslaugas ir pan. Tuo tikslu Ukmergės samariečiai surengė popietę ,, Socialinis verslumas“, į kurią pakvietė projekto dalyvius vokiečius bei visus norinčius padiskutuoti šia tema. Apie patį verslumą mums pasakojo mokymo specialistas, psichologas, strateginio planavimo ir valdymo, interesų atstovavimo, konfliktų sprendimo bei darbo komandoje specialistas , stažavęsis daugelyje užsienio šalių Ričardas Diržys ir NVO ( Nevyriausybinių organizacijų) informacijos ir paramos centro vadovas Martinas Žaltauskas , kurio gyvi pavyzdžiai labai sudomino dalyvavusius, po renginio kilo minčių organizacijoms labiau bendradarbiauti.
Vokiečių savanoriai taip pat dalijosi savo patirtimi, pasakojo, kokiais būdais ieško pajamų šaltinių, kaip dirba su visuomene bei politikais, ieško naujų narių.
Didžiausias dėmesys skiriamas organizacijos narių skaičiui. Nario mokestis, ne kartą pabrėžė Fritz Amann, tai pagrindinis visuomeninių organizacijų pajamų šaltinis. Klausytojai stebėjosi, jog vokiečių samariečiai savo narius skaičiuoja tūkstančiais, pvz. Mittelhesseno samariečių skyrių (ASB RV Mittelhessen) sudaro apie 22 tūkstančiai narių. Nustatytas tik minimalus nario mokestis
,, nuo“, didėjimui ribų nėra, todėl ir susidaro įspūdingos sumos. Svečias kvietė ir mūsų visuomeninių organizacijų vadovus pagalvoti apie tai.
Šiame seminare dalyvavo ir kitų visuomeninių organizacijų vadovai bei nariai, kurie pasidalijo savo mintimis, pateikė įvairių klausimų referentams.
Projekto dalyviams buvo malonu susipažinti su naujai išrinktu Ukmergės rajono meru Rolandu Janicku, kuris pasveikino vokiečių savanorius ir palinkėjo sėkmingo projekto vykdymo bei gerų įspūdžių mūsų šalyje.
Prasmingas pokalbis įvyko su LR Seimo nariu Artūru Dudėnu. Svečiai žavėjosi Arūno Dudėno projektu saugoti gamtą ir rūšiuoti atliekas. Šį darbą jis skatina jau vaikų darželiuose, kartu su auklėtojomis dalyvauja pravedant vaikams įvairias valandėles, organizuoja piešinių konkursus ir pan.
Dalyvaudami popietėje ,,Ištiesk draugystei ranką“ , kurią surengė Lietuvos pensininkų sąjungos ( LPS) ,, Bočiai “ Ukmergės bendrija , vokiečių savanoriai turėjo galimybę susipažinti su lietuviškomis dainomis ir šokiais, o taip pat pabendrauti su senjorais. Ukmergės ,,Bočių“ bendrijos pirmininko pavaduotojai Genovaitei Navikienei svečiai pasakojo, jog pas juos nėra įprasta, jog susirinktų kelių bendrijų nariai ir rengtų įvairias popietes. Ta idėja vokiečiams labai patiko ir Fritz Amann išsakė mintį, jog gal būt kada nors jis sudalyvaus Ukmergėje panašaus pobūdžio renginyje su savo senjorų muzikavimo ir dainavimo grupe.
Projekto dalyviams buvo pasiūlyta įvairi kultūrinė programa. Vokiečiai susipažino su Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtine, aplankė naujai atrestauruotą Antano Smetonos dvarą, dalyvavo edukacinėje šakočio kepimo popietėje. Šakočio kepimo edukacinius užsiėmimus išradingai organizuoja Ukmergės kraštotyros muziejus ir jų darbuotojai . Projekto dalyviams teko dažnokai ragauti šakotį, nes tai geriausias suvenyras iš Lietuvos, todėl žinią, jog teks patiems jį išsikepti, svečiai sutiko su dideliu susidomėjimu ir entuziazmu.
Senjorai iš Vokietijos apžiūrėjo taip pat ir Taujėnų dvarą, pavaikščiojo gražiai sutvarkytu parku.
Nepaprastai didelį įspūdį paliko svečiams Kryžiaus kalnas. Tai unikalus reiškinys ir jie nieko panašaus nebuvo matę. Nežiūrint į tai, jog diena buvo labai vėjuota, vokiečių savanoriai atidžiai skaitė užrašus ir stebėjosi kryžių gausybe…
Be abejo svečiams parodėme Vilnių ir Trakus, bei senąją Kernavę.
Projektą užbaigėme gražiu renginiu, į kurį susirinko ne tik projekto dalyviai, bet ir samariečiai senjorai bei svečiai.
Pirmiausia norėjome padėkoti savanoriams už jų aktyvią veiklą, projekto dalyviams vokiečiams įteikti sertifikatus apie jų dalyvavimą projekte Grundtvig 50+ .
Projekto baigimo dieną buvo puiki proga pasveikinti ilgametį mūsų rėmėją ir projekto koordinatorių Vokietijoje Fritz Amann gražaus 80 metų jubiliejaus proga ir padėkoti jam už visokeriopą paramą ne tik mūsų samariečių skyriui, bet ir Ukmergės rajonui, kurią jis teikia 16 metų. Malonu, jog renginyje apsilakė Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas . Jis įteikė atminimo dovaną už „Altruistinę ilgametę veiklą Ukmergės kraštui“, kaip pripažinimo ir įvertinimo simbolį ir apgailestavo, jog mūsų rajonas dar neturi tokios nominacijos, kuria galima būtų pagerbti užsieniečius, labiausiai nusipelniusius ir gero padariusius rajonui ir jo žmonėms .
Jubiliatą sveikino ,, Atgaivos“ klubo nariai, Meno mokyklos auklėtiniai skyrė muzikinius sveikinimus, o senjorės samarietės demonstravo savo vokiečių kalbos žinias , sakydamos eiliuotą sveikinimą jubiliatui.
Atsisveikinimo popietę dainavome lietuvių ir vokiečių liaudies dainas, žaidėmė žaidimus ir šokome liaudiškus šokius.
Su liūdesiu atsisveikinome su projekto dalyviais, su kuriais labai susigyvenome per tris savaites. Malonu, jog daug ko vieni iš kitų pasimokėme, daug naujo sužinojome, įgijome naujos patirties. Nors projektas baigėsi, mūsų bendravimas nenutruks. Ir toliau keisimės patirtimi, lankysime vieni kitus.
Almira Molčanova
Grundtvig 50+ projekto koordinatorė Lietuvoje
