Pirmoji Europoje vėjo jėgainė sukasi aukštaičio sodyboje

Lietuvoje iš vėjo išgaunama 1 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros energijos. Siekiant, kad šios energijos būtų gaminama daugiau, vėjo energetikos vystymas skatinamas ir Europos sąjungos teikiama parama.

Nors Lietuvoje absoliuti dauguma vėjo jėgainių stovi pajūrio regione, tačiau pelningai suktis jos gali ir Šiaurės Lietuvoje. Tuo įsitikinęs Biržų rajone ūkininkaujantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų rajono biuro vadovas Kęstutis Armonas.

Pagavėnių kaime esančiame aukštaičio ūkyje gegužės mėnesį pradėjo suktis Prancūzijoje pagaminta dvisparnė 250 kW galingumo vėjo jėgainė. Tai pirmoji tokio tipo elektrinė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Šiuo metu jos statomos Jungtinėje Karalystėje bei Italijoje.

Į vėjo elektrinę K.Armonas investavo apie pusantro milijono litų.

„Tikiuosi, šiuo metu Nacionalinėje mokėjimų agentūroje svarstomam mano projektui bus patvirtinta parama, ir aš atgausiu 65 procentus įdėtų lėšų – apie 900 tūkstančių litų. Likusią sumą – apie 500 tūkstančių litų, manau, per 5-6 metus „uždirbs“ pats vėjo malūnas“, – savo planus dėstė ūkininkas.
Jis paskaičiavo, kad per metus elektrinė jam uždirbs apie 100 tūkstančių litų.

Jėgainė prijungta prie Rytų skirstomųjų tinklų ir tiekia elektros energiją rinkai. Ūkininkas gauna 30 centų už kW. Palyginti nevėjuotą birželio mėnesį jėgainė pagamino 24 tūkstančius kW.

Paramą K.Armonas tikisi gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (Programa) priemonę „Perėjimas prie nežemės ūkio veiklos“. Ši priemonė leidžia ūkininkams neatsisakant pagrindinio pragyvenimo šaltinio – ūkio, kartu kurti ir alternatyvias veiklas.

K.Armonas 257 ha  savo bei nuomojamos žemės ūkyje verčiasi augalininkyste ir sėklininkyste.

Naujovių nebijančiam aukštaičiui mintis imtis vėjo energetikos kilo maždaug prieš penkerius metus. Tačiau jai subręsti reikėjo laiko. Aklai pulti į visiškai naują veiklą ūkininkas nenorėjo.

Iš pradžių jis, padedamas entuziastų draugų, studijavo žemėlapius, tyrinėjo, ar iš tiesų šiame krašte pučia pakankamai vėjų jėgainei įsukti. Ūkininkas išsiaiškino, nemažai vėjų  Šiaurės Lietuvą pasiekia nuo Rygos įlankos.

Tikslesniems vėjo stiprumo ir krypties matavimams sodyboje buvo pastatytas specialus 27 metrų aukščio bokštas su įranga, kas pusvalandį fiksuojančia vėjo greitį ir kryptį.

Po porą metų trukusių matavimų ūkininkas įsitikino, kad Aukštaitijoje vėjo nestinga ir galutinai pasiryžo įgyvendinti sumanymą. Nuo žemės ūkio paskirties laukų atskyrė 5 arų sklypą.  Leidimas statyboms buvo gautas praėjusių metų rugsėjį. Statybos darbai pradėti lapkritį.

Vėjo jėgainės bokštas yra 55 m aukščio, sparnai – 16 m ilgio. Ji pastatyta 400 m nuo sodybos, iki ūkinių pastatų – tik apie 100 m, tačiau, pasak šeimininko, tai nekelia jokių nepatogumų. Atvirkščiai, netgi puošia peizažą.

Dėl sudėtingų oro sąlygų jėgainę galutinai sumontuoti ir prijungti prie tinklų pavyko tik šį pavasarį.

Gegužę jėgainė pradėjo mojuoti sparnais, o liepos viduryje įvyko oficialus jos pristatymas.

Šalia pirmosios dvisparnės vėjo elektrinės Biržų rajone turėtų iškilti ir antroji. Dar viena tokia vėjo elektrinė šiuo metu statoma Joniškio rajone.

Per ateinančius trejus metus Lietuvoje planuojama įrengti apie 30 šio tipo vėjo elektrinių ūkininkams ir smulkioms įmonėms kaimo vietovėse. Bendra investicijų suma turėtų siekti per 50 mln. litų.

K.Armono sodyboje įrengta vėjo elektrinė 9EV MP250 yra pagaminta Prancūzijos kompanijoje „Vergnet S.A.“. Tai – viena iš elektrinių gamybos srities lyderių pasaulyje.

Prancūziškas vėjo jėgaines tiekiančios bendrovės „Sparnuotas vėjas“ atstovai tvirtina, kad tokio tipo jėgainės yra labai tinkamos palyginti nestiprių vėjų zonoms.

Pasak jų,  dvisparnės elektrinės yra efektyvesnės už trisparnes. Esą trisparnėje elektrinėje vėjo gūsį pagauna ir varo viena mentė, o stabdo dvi, tuo tarpu dvisparnėje – viena pagauna ir tik viena stabdo.

Pasak tiekėjų, dvisparnę elektrinę lengva sumontuoti ir įrengti, nesudėtinga jos techninė priežiūra. Kaip didelis privalumas nurodoma ir tai, kad sugedus nereikia lipti į didelį aukštį, elektrinę galima saugiai trosu nuleisti ir paguldyti ant atramos. Tai labai palengvina remontą.

Dar vienas nurodomas dvisparnės privalumas – efektyviau energijos gamybą leidžianti valdyti sparnų technologija. Paprastai 250 kW galingumo jėgainių sparnai neturi aerodinaminių stabdžių. Tuo tarpu ši – turi. Tai leidžia priklausomai nuo vėjo, vartyti sparnus ir gaminti daugiau produkcijos.

Iki šiol ūkininkai galėjo įsirengti vėjo elektrines vien tik savo ūkio reikmėms. Parama buvo teikiama pagal Programos I krypties priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Šiemet pirmąkart buvo sudaryta galimybė paramos vėjo elektrinės kaimo vietovėje kreiptis ne tik pagal šias, bet ir pagal Programos III krypties priemones –  labai mažoms įmonėms skirtą „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei ūkininkams ir žemės ūkio veikla užsiimančioms labai mažoms įmonėms „Perėjimas prie nežemės ūkio veiklos“.

Šiuo atveju parama gali sudaryti net iki 65 proc. projekto vertės, tačiau pusė visos pagamintos elektros energijos turėtų būti parduodama į bendrus tinklus.

Šiemet perėjimui prie ne žemės ūkio veiklos iš viso buvo pateikta 40 ūkininkų paraiškų už 52 mln. litų. Iš viso paramai numatyta skirti 50 mln. litų.

Verslo kūrimui ir plėtrai pateikta 161 paraiška už 202 mln. litų. Tokia pati suma ir yra numatyta skirti paramai šiems metams.

Kol kas nė vienas vėjo energetikos projektas pagal šias priemones dar nėra gavęs paramos. Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paraiškas šiuo metu dar vertina.