Kiekvieną ketvirtį neeilinio rajono tarybos posėdžio metu rajono tarybos nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai važiuoja į išvykas po rajoną. Jų metu aplankoma konkreti seniūnija. Šį kartą svečius priiminėjo Lyduokių seniūnija. Tačiau neeilinis rajono tarybos posėdis prasidėjo savivaldybėje. 21 tarybos narys sprendė klausimus dėl naujų VšĮ Ukmergės ligoninė ir Ukmergės PSPC vadovų likimo.
Tarybos nariams buvo siūloma atleisti abiejų įstaigų vadovus. Atleidimus iš darbo ir naujų vadovų priėmimus iniciavo pasikeitęs įstatymas. Jame numatyta, kad iš darbo turi būti atleidžiami savivaldybei priklausančių sveikatos įstaigų vadovai, kurie iki 2012 metų liepos 1 dienos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų. VšĮ Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algimantas Velička vyriausiuoju gydytoju dirbo nuo 1992 metų, Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Janina Galiauskienė vyriausiąja gydytoja dirbo nuo 1997 metų. Nauji vyriausieji gydytojai turi būti išrenkami penkerių metų laikotarpiui.
Rajono taryba atleido šiuos gydytojus ir pritarė, kad jiems bus išmokėtos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. A. Velička atleidžiamas nuo rugpjūčio 1 dienos, J. Galiauskienė – nuo liepos 29 dienos.
Tačiau vadovų pakeitimo klausimai susilaukė naujos opozicijos pasipriešinimo. Buvo siūloma sprendimus atidėti iki eilinio tarybos posėdžio, kuris vyks liepos 4 dieną ir „važiuoti į turistinę kelionę“. Pagrindinis tokio siūlymo argumentas buvo tai, kad tarybos nariai nebuvo susipažinę su kandidatų į laisvas sveikatos įstaigų vietas programomis ir prašė jų susipažinimui. Tačiau buvo paaiškinta, kad kandidatų programos yra autorinė nuosavybė ir viešinti jas gali tik jie patys.
Taip pat liberalcentristas Sigitas Masiulionis siūlė A. Veličkai išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Nes pastarasis „daug kentėjo ir daug padarė ligoninei“. Tačiau tarybos nario pasiūlymui paprieštaravo savivaldybės gydytojas Vytautas Motiejūnas teigdamas, kad dviejų mėnesių vidutinę darbo užmokesčio kompensaciją numato įstatymai.
Tame pat posėdyje buvo siūloma patvirtinti naujus įstaigų vadovus. Įvykusiame konkurse dalyvavo tik po vieną kandidatą. Kandidatu užimti VšĮ Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas buvo Rimvydas Civilka, būti PSPC vyriausiąja gydytoja kandidatavo Janina Galiauskienė. Abu kandidatai konkursus laimėjo ir rajono tarybai buvo siūloma juos patvirtinti į minėtas pareigas penkerių metų laikotarpiui.
Abu kandidatai pateikė savo veiklos vizijas, apibūdino esamą padėtį įstaigose. R. Civilka teigė, jog svarbu, kad gyventojai pasitikėtu įstaiga. Kadangi ligoninėje daug pensijinio amžiaus gydytojų, reikia rūpintis, kaip į Ukmergę prisikviesti jaunus specialistus. Pavyzdžiui, besimokantiems specialistams mokėti stipendijas, o vėliau jie grįžtų atgal. Kandidato manymu, reikia keisti darbo apmokėjimo sistemą. „Operuojantis chirurgas turi gauti daugiau už neoperuojantį“ – sakė R. Civilka. Jo teigimu, iki šiol buvo neaišku už ką buvo skiriami priedai prie atlyginimų. „Nors prieš kelis metus auditas nustatė, kad priedai blogai mokomi“ – tvirtino kandidatas. J. Galiauskienės teigimu, prie PSPC yra prisirašę 29 tūkstančiai rajono gyventojų, įstaigos finansiniai rezultatai – pliusiniai.
Rajono taryba patvirtino abu kandidatus į ligoninės ir poliklinikos vadovų vietas bei nustatė jiems tarnybinio atlyginimo dydžius. Įstatyme numatyta, kad įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios algos dalių. R. Civilkai mėnesinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficiento dydis nustatytas 13,8, J. Galiauskienės koeficientas – 8,4. Šie koeficientai dauginami iš 450 litų ir gaunamas atlyginimo dydis, neatskaičius mokesčių. Taip pat nustatytas ir vadovų kintamosios dalies dydis. Kintamosios atlyginimo dalies dydis J. Galiauskienei nustatytas 40 procentų bazinio atlyginimo.
Po valandą užsitęsusių vyr. gydytojų atleidimų ir tvirtinimų tarybos nariai išvyko apžiūrėti Lyduokių seniūnijos. Seniūnijoje yra 25 kaimai, kuriuose gyvena apie 1000 gyventojų. Joje veikia 4 seniūnaitijos. Kelionėje pirmiausia aplankyta II Antakalnio kaime įsikūrusi UAB „Universalūs medžio produktai“. Įmonės vadovas Vygantas Dabužinskas, aprodydamas įmonę pasakojo, kad čia dirba 170 žmonių. Tačiau, nors į rajono biudžetą sumokama nemažai mokesčių, rajonas niekaip neranda būdų kaip pataisyti kelią, kuriuo iš įmonės išvežama produkcija.
Lankantis Jogvilų kaime įsikūrusioje AB „Ukmergės keliai“ asfaltbetonio bazėje svečiai aktyviai domėjosi čia gaminamu asfaltu – kiek jo pagaminama, kur jis realizuojamas.
Kitas susitikimas vyko Nuotekų bendruomenės namuose, įsikūrusiuose buvusioje pirtyje. Nors sutvarkyta tik viena namų patalpa, čia jau vyksta šventės, pamaldos, gyventojus priima gydytoja. Tačiau namai neturi tualeto. Nes jį įrengti nėra sąlygų – bendruomenei gavus patalpas, po mėnesio buvo privatizuotos žemės aplink bendruomenės namus.
Iš Nuotekų gausi delegacija nuvyko į Siesarties kaimą pas verslininką Albiną Strelčiūną. Verslininkas valdžios atstovams kalbėjo apie atsinaujinančią energetiką ir prašė „paveikti aukštesnes instancijas“, kad jam prie namų, ant Siesarties upės leistų statyti hidroelektrinę. Neva taip būtų atkurtas istorinis paveldas.
Lyduokių kaime apžiūrėta remonto besiprašanti bažnyčia, seniūnija. Lyduokių bendruomenės namuose Lyduokių seniūnas Vytautas Toliūnas pristatė seniūniją, didžiausias jos problemas. Pristatydama Lyduokių bendruomenę, įkurtą 2003 metais, jos pirmininkė Auksė Pusvaškienė pasakojo apie bendruomenės veiklą, įgyvendintus ir įgyvendinamus projektus. Bendruomenė per dešimties metų laikotarpį įsisavino daugiau negu 700 tūkstančių litų. Susitikime su bendruomene seniūnijos gyventojai taip pat turėjo progą išsakyti savo bėdas ar nuoskaudas.
Bene skaudžiausia susitikime išsakyta problema – tušti buvusios mokyklos pastatai. Buvusi mokyklos mokytoja prognozavo, kad tuščios patalpos sugrius. Todėl jas reikia naudoti. Bent jau grąžinti nors pradines klases. Nes „gyvenvietė be mokyklos – mirštanti gyvenvietė“ – sakė buvusi pedagogė.
Arvydas Pėšina
