Šiemet įsigalioja ekologinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų pakeitimai. Svarbiausia naujovė – pakeisti reikalavimai ekologiškų produktų ženklinimui.
Nuo šių metų liepos 1 dienos ekologiški produktai turi būti ženklinami nauju europiniu ir nacionaliniu ekologijos logotipu.
„Europos lapo“, kurio žaliame fone lapo forma išsidėsčiusios ES žvaigždės, dizainas vartotojams perteikia dvi aiškias mintis: gamta ir Europa.
Už ES žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloşas pranešime spaudai teigė: „Tikimės, kad naujasis ES ženklas visoje ES taps visuotinai atpažįstamu ekologiškos maisto produkcijos simboliu ir įtikins vartotojus, kad prekės yra pagamintos laikantis griežtų ES ekologinio ūkininkavimo reglamentų. Tikiuosi, kad šie pokyčiai ne tik suaktyvins ekologinio ūkininkavimo sektorių, bet ir dar labiau sustiprins vartotojų apsaugą“.
Kartu su ES ženklu „Europos lapas“ galės būti naudojami ir kiti privatūs, regioniniai ar nacionaliniai ženklai. Nefasuotų ir importuotų ekologiškų produktų pakuotes žymėti „Europos lapu“ nėra privaloma.
Naujose ženklinimo taisyklėse ne tik nustatytas šio ženklo naudojimas, bet ir reikalaujama nurodyti produktų sudėtinių dalių kilmės vietą bei už tikrinimus atsakingos įstaigos kodą.
Veiklos vykdytojams suteikiamas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį jie turi pradėti taikyti šias naujas ženklinimo taisykles.
Nefasuotų ir importuotų ekologiškų produktų pakuotes žymėti „Europos lapu“ nėra privaloma.
„ES teisės aktų pokyčiai leidžia senas pakuotes naudoti tol, kol jos baigsis, o etiketes su senuoju bendrijos mėlynos spalvos identifikacijos ženklu leidžiama naudoti iki 2012 m. liepos 1 d. Tai aktualu toms ES šalims, kuriose pagaminama labai daug ekologiškų produktų“, – sako Lietuvoje ekologinės gamybos kontrolę ir sertifikavimą vykdančios viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorė Ona Kazlienė.
Nacionaliniam ir europiniam logotipui keliamų dydžio ir spalvos reikalavimų negalima pažeisti.
Sertifikavimo ir kontrolės tvarkos pakeitimai
Pasak O. Kazlienės, nuo šių metų pradžios nebegalioja „Ekoagros“ sertifikavimo ženklas. Pasikeitė ir „Ekoagros“ kodas. Nuo šiol pakuotėje turės būti rašoma LT-EKO-001 (buvo LT EKO 01).
Numatyta ir pokyčių įmonių sertifikavimo, kontrolės tvarkoje.
Įsigaliojo naujos paraiškų formos ir neatitikčių procedūros. Naujovė ir tai, kad ekologiškoms ir neekologiškoms žemės ūkio kilmės sudedamosioms dalims būtina nurodyti kilmės šalį. Perdirbant ekologiškus produktus, draudžiama naudoti skonį suteikiančių medžiagų ir dažiklių.
„Ekoagros“ tikrintoja Raminta Mačežinskaitė paaiškino, kad vieno produkto sudėtyje negali būti toks pats ekologiškas ir neekologiškas ingredientas.
Ekologiškų produktų gamintojai palankiai vertina tai, kad kiekvienais metais jiems nereikės siųsti anketos. „Ekoagros“ primins laišku dėl pusmetinės ataskaitos.
„Nereikės siųsti anketos ir kartoti to paties. Jeigu įmonė neinformuos, kad gamyba ar atskiri technologiniai procesai pasikeitė, ar gaminami nauji produktai, mes suprasime, kad darbas tęsiamas, tad sertifikavimo procesas bus atliekamas. Kitais metais atvažiuosime tikrinti. Visas sertifikavimo procesas prasidės tik nuo tikrinimo“, – sako R. Mačežinskaitė.
Jei kitais metais įmonė nenori sertifikuoti ekologinės veiklos, turi atsiųsti atsisakymo raštą.
Žinotina, kad ekologiškuose produktuose neturi būti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).
„Pagal naująjį reglamentą nurodoma, kad visiems neekologiškiems produktams, kurie įeina į ekologiškų maisto produktų sudėtį (maisto priedai, fermentai, mikroorganizmai ir kiti), turi būti pateiktas patvirtinantis dokumentas, kad GMO nėra. Kaip įrodymas gali būti ženklinimo etiketė, gamintojo atitikties deklaracija ar kitas dokumentas“, – aiškina specialistė.
Sertifikavimo įstaigai žaliavų tiekėjų sąrašą turės pateikti tik tos įmonės, kurios superka nefasuotus žemės ūkio kilmės produktus. Visos kitos įmonės tokį sąrašą turės pateikti kas pusmetį kartu su ataskaita.
Remiantis patikrų rezultatais, pernai nemažai neatitikčių užfiksuota dėl neteisingai užpildytų EGŪVŽ lentelių. Gana dažnai pasitaiko, kad įmonės nepraneša apie ekologinės veiklos pasikeitimus. „Dažnokai nustatomi ženklinimo pažeidimai. Pasitaiko, kad neatliekami ar neregistruojami įrangos valymai/plovimai, pateikiamas neteisingas sąnaudų ir išeigos balansas, nedaromi įrašai apie priimtų žaliavų patikrinimo rezultatus, apskaitoje nenurodomos visų įsigytų produktų rūšys, kiekiai bei jų panaudojimas; lydinčiuose dokumentuose nenurodoma visa privaloma informacija“, – pažeidimus vardija R. Mačežinskaitė.
Dabar mūsų šalyje sertifikuoti 2679 ekologiniai ūkiai, kurių bendras plotas – 134,941 tūkst. hektarų.
Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.
Parama teikiama už sertifikuotą ir deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame vykdomas ekologinis ūkininkavimas. Ekologinių ūkių savininkams, norintiems gauti 100 proc. Europos Sąjungos išmokų, reikia parduoti dalį užaugintos produkcijos.
