Pailsėję po pavasario atostogų Pabaisko pagrindinės mokyklos projekto „Prikelkime senolių patirtį iš krašto praeities“ dalyviai toliau kibo į numatytąsias balandžio mėnesio veiklas.
Pirmiausia skubėjome į Ukmergės Kraštotyros muziejų, kuriame mūsų laukė edukacinės pamokos „Velykinių margučių marginimas vašku“ ir „Ukmergės krašto dievdirbių paveldas“. Marginti margučių vyko jaunesnieji projekto dalyviai. Jiems edukacinę pamokėlę vedė Regina Pulkauninkaitė. Mažieji projektininkai pagilino jau turėtas žinias apie Velykų tradicijas ir papročius, sužinojo, kokiais būdais senovėje buvo marginti margučiai, piešė ornamentus, kuriuos vėliau vaško pagalba bandė perkelti ant kiaušinių. Tuo tarpu vyresnieji klausėsi Kristinos Darulienės pasakojimo apie smulkiąją architektūrą – koplytstulpius ir stogastulpius. Mokiniai sužinojo, kokia tokios architektūros paskirtis, kuriuos šventuosius itin dažnai droždavo dievdirbiai ir kodėl būtent juos vaizduodavo savo meno kūriniuose.
Projekto dalyviams buvo smalsu sužinoti, ar yra dievdirbių ir Ukmergės rajone. Edukacinės pamokėlės vadovė nustebino mokinius pasakydama, jog ne tik skulptoriumi, bet ir dievdirbiu galime vadinti medžio drožėją Valentą Butkų, kuris gyvena visai netoli nuo mūsų Pabaisko miestelio. Ši informacija labai sudomino mokinius ir jau po savaitės vykome pas jau žinomą ne tik Ukmergės rajone, bet ir visoje Lietuvoje, tautodailininką. Susitikimas su šiuo nuoširdžiu žmogumi mokiniams leido suprasti, kad atrasti save galima ne tik mokyklos suole, o ilgas darbas neretai lieka pastebėtas ir kitų įvertintas. V.Butkus pasakojo mūsų smalsuoliams apie savo veiklos pradžią, rodė jau pagamintas skulptūras ir aiškino, kuo ypatingas, sudėtingas, o tuo pačiu ir žavus yra medžio drožėjo amatas. Mokiniai ne tik pamatė V.Butkaus jau pagamintas skulptūras, bet ir galėjo pamėginti medžio drožėjo įrankius, pasigrožėti, kaip jų akyse kruopščiai ir su meile dirba geriausiojo Lietuvos drožėjo vardą pelnęs tautodailininkas V.Butkus.
Balandžio mėnuo dažnai vadinamas švaros mėnesiu. Sakoma, kad ne tik savo, bet ir kaimyno kiemą turėtume sutvarkyti, jei šis dar miega žiemos miegu. Pabaisko pagrindinės mokyklos projekto „Prikelkime senolių patirtį iš krašto praeities“ dalyviams, bestudijuojant Pabaisko mūšio vietos žemėlapį, kilo mintis sutvarkyti dažniausiai lankomą pabaiskiečių objektą – Pabaisko mūšio vietą minintį ąžuolyną. Tvarkydami aplinką prisiminėme istorinį Pabaisko mūšį ir jį aprašančias legendas, grožėjomės pasodintu ąžuolynu. Pasijautėme esantys tikri bičiuliai, kuriuos vienija bendras tikslas – išsaugoti mūsų miestelio istorinį palikimą.
Dar vienas numatytas projekto dalyvių tikslas balandžio mėnesį buvo sužinoti apie senovės amatą – bitininkystę. Mes išsiruošėme į bitininkės Janinos Banevičienės sodybą, esančią Širvintų rajone, Santakio kaime. Šioje sodyboje gimė ir augo mūsų aplankyta bitininkė. Ji šio amato išmoko dar iš savo senelių ir dabar savo žinias perduoda anūkams. Apsilankymas autentiškoje kaimo sodyboje mokinius nukėlė ten, kur gyveno jų seneliai ir proseneliai, girgždančios šulinio svirtys skatino panirti į prisiminimus, o stūksantys bičių aviliai kėlė kai kurių baimę. Bet visgi mokinių smalsumas beribis…Lydimi bitininkės drąsiausieji projekto dalyviai drįso pažvelgti į avilio vidų ir nupasakoti tai, ką ten išvydo. Išvykoje mokiniai sužinojo apie bitininkystės amatą, prisiminė tautosakos kūrinėlius, kuriuose vaizduojamos bitės, paragavo pavasarinio ir rudeninio medaus, lygino jų spalvą ir skonį, smaližiavo ir kitais mūsų senolių taip pamėgtais skanėstais. Bitininkė Janina Banevičienė lygino mus su darnia ir didele šeima, panašia į bičių šeimas. Grįžome laimingi ir kupini įspūdžių.
Nors projektas „Prikelkime senolių patirtį iš krašto praeities“ artėja prie pabaigos, tikimės, kad sukauptos žinios ir nuveikti darbai neliks glūdėti dulkėse, o kas kartą skatins mus ir toliau aktyviai domėtis tuo, kuo gyveno mūsų senoliai.
Projekto veikla finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis ir administruojama Švietimo mainų paramos fondo.
Pabaisko pagrindinės mokyklos mokytoja Dalia Riaukienė
