Ne viena Lietuvos ūkininkų šeima, auginanti gyvulius, sėjanti javus, užsiimanti įvairiais amatais, taip pat turi ir seną šeimos tradiciją – kepa duoną. Ne tik savo reikmėms, bet kartais ir draugams, kaimynams. Šiandien ne vienai ūkio šeimininkei, savo rankų šiluma suteikiančiai gyvybę kiekvienam kepamos duonos kepalėliui, kyla mintis, kad kepdama savo šeimai, gali iškepti ir keliolika kepalėlių papildomai, nuvežt šeštadienį į turgų ir tikra kaimiška duona pasidalinti su miesto žmonėmis, tuo pačiu prie šeimos biudžeto prisidurti vieną kitą litą. Tačiau ne vienas, pradėjęs domėtis tokia galimybe, prisipažįsta, kad bijo paskęsti popierizmo liūne.
„Duoną savo ir savo šeimos reikmėms galima kepti be jokios kontrolės, tačiau bet koks produkto perdavimas trečiajam asmeniui, nesvarbu, už pinigus ar veltui, prilyginamas produkto tiekimui į rinką ir įpareigoja prisiimti atsakomybę (dėl apsinuodijimų maistu, užsikrėtimų ir kt.), todėl reikalingi tam tikri dokumentai“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Kokybės politikos skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė. Tačiau, pasak jos, nereikia to baimintis, nes ūkininkams, tiesiogiai prekiaujantiems savo užauginta ar iš jos pagaminta produkcija, yra supaprastintos reikiamų dokumentų išdavimo sąlygos.
Asmenys, savo ūkyje išauginę žemės ūkio produktus ar iš jų pagaminę maisto produktus, jų prekybai turgavietėse privalo turėti laisvos formos važtaraštį, kuriame nurodomas asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas, parduodamo produkto pavadinimas, kiekis. Taip pat jis turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą, išduodamą sveikatos priežiūros įstaigose), ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ir einamųjų metų išrašą iš Ūkininkų ūkių registro ar Žemės ūkio ir kaimo verslo registro apie ūkininko ūkyje ar žemės ūkio valdoje vykdomą pagrindinę bei papildomas žemės ūkio ekonomines veiklas (šį išrašą išduoda VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras arba savivaldybių administracijos).
Norintieji prekiauti pačių pagamintais produktais, nors ir nedideliais kiekiais, turi būti patvirtinti ar registruoti maisto saugos kompetentingos institucijos kaip maisto tvarkymo subjektai. Dėl patvirtinimo reikia pateikti prašymą raštu ar elektroniniu paštu teritorinei valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai. „Visi šie reikalavimai yra aprašyti Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. gegužės 15 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-355“, – informavo A.Liubeckienė.
