Sakoma, kad mokykla – tai dirbtuvė, kurioje formuojamos augančios kartos.
Ukmergės „Šilo“ pagrindinė mokykla, skaičiuojanti 25-tuosius metus, išugdė tūkstančius jaunuolių, kurie rinkosi įvairiausias profesijas. Šiai mokyklai vadovaujantis direktorius Leonas Žuklys visuomet didžiuojasi auklėtiniais, kurie pasirinko policininko profesiją. „Tikrai nemaža dalis mūsų mokyklą baigusių moksleivių dirba teisėsaugos struktūrose“, – teigia L.Žuklys.
Ukmergės rajono policijos komisariate šiuo metu dirba devyni pareigūnai, baigę „Šilo“ vidurinę mokyklą. Jubiliejinė sukaktis paskatino prisiminti, mokykloje prabėgusius metus, mokytojus, suolo draugus…
Rajono policijos vadovas Rolandas Kiškis „Šilo“ vidurinę mokyklą baigęs 1994 metais, prisimindamas mokslo metus sako, kad mokykla paliko gilų pėdsaką ir darė įtaką renkantis profesiją.: „“Šilo“ vidurinėje mokykloje pradėjau mokytis nuo pat jos įsikūrimo – iš dabartinės „Užupio“ vidurinės mokyklos perėjau į septintąją klasę. Klasės auklėtoja Danutė Kniazytė – be galo šilta, jautri, rūpestinga ir energinga pedagogė – turėjo nelengvą užduotį suvaldyti tikrai judrią mūsų klasę. Nuo dešimtos klasės prasidėjo visai kitoks gyvenimas: buvome jau motyvuoti, turintys savus siekius, norą mokytis ir ateityje studijuoti aukštosiose mokyklose. Tada ir prasidėjo patys aktyviausi, įsimintiniausi bei prasmingiausi mano gyvenimo mokykloje metai. Nutariau toliau mokytis „tiksliukų“ klasėje. Mūsų klasės auklėtoju tapo Gintas Perednis. Susitikę su klasiokais dažnai jį prisimename, galėtume kalbėti apie jį ištisas valandas… Gintas, kurio mūsų tarpe jau nėra, išliko kaip pavyzdingas pedagogas, auklėtojas, draugas.
Buvau mokyklos tarybos narys, dalyvaudavau įvairiose sportinėse varžybose, olimpiadose, neretai vesdavau vidinius mokykloje organizuojamus renginius. Tačiau nemeluosiu – dažnai burnodavau prieš mokytojus, ypač tuomet, kada
užduodavo daug ir nereikalingų namų darbų… ir atimdavo mūsų laisvalaikį. Tuomet dar nesuvokiau, kad mokytojai, būdami reiklūs, stengiasi mus išugdyti darbščiais, tvirtais, savimi pasitikinčiais žmonėmis.
Dabar galiu tvirtai pasakyti: mokykla buvo tikrieji antri namai. Mokykla mane globojo, saugojo, užgrūdino ir paruošė savarankiškam gyvenimui. Mokykloje buvo visko: ir pirmoji meilė, ir nusivylimas, pergalės džiaugsmai ir pralaimėjimo kartėlis… Iš mokyklos išsinešiau ne tik žinias, ji suteikė pasitikėjimą savimi, išsiugdė kantrybę, sugebėjimą atsitiesti suklupus, ryžtą siekti savo tikslų…“.
Gediminas Kalesnykas, Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas mokyklą baigė 1994-taisiais: „Mokiausi „Šilo“ vidurinėje mokykloje nuo pat jos atidarymo. Gerai prisimenu informatikos klasėje praleistą laiką: sėdėdavome iki naktų, kompiuteriai buvo stebuklas. Programas įsirašydavome iš magnetinės juostelės… Mokykla – tai giliausias pėdsakas, žinoma, ir žinios. Esu dėkingas mokytojams – jie paruošė mus į gyvenimą ir visuomet su didele pagarba ir dėkingumu prisimenu a.a. savo klasės auklėtoją Gintą Perednį“.
Daiva Šatienė, Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja: „Mokyklą baigiau prieš 20 metų, mūsų laida – penktoji. Buvau sportininkė, dievinau krepšinį ir džiaugdavausi akimirkomis, kai gaudavau kamuolį į rankas. Todėl be galo patiko kūno kultūros pamokos. Prisimenu mokytojus, o su kai kuriais ir dabar pabendrauju – juk šioje mokykloje mokėsi ir mano sūnus. Kai subręsti kaip asmenybė, supranti mokyklos reikšmę – tai kelio į gyvenimą startas“.
Inga Malinauskienė, Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė: „Man mokytojo pavyzdys – Vladas Amankvičius, fizikos mokytojas. Jis buvo griežtas, bet teisingas, turintis subtilų humoro jausmą, o pamokos buvo labai įdomios“.
Ingrida Juzėnienė, Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė: „Su meile prisimenu mokytojus – turėjome tikrai puikius pedagogus. D.Janiūnienė – šiltas ir mielas žmogus. Labai įdomiai dėstė etiką, mokėjo išlaikyti visų dėmesį. Istorijos mokytojas, a.a. Romualdas Sukackas atmintyje išliko kaip supratingas ir reiklus pedagogas. Gyvenime daugiau neteko sutikti tokios mokytojos kaip Dalia Bešėnienė, turėjusi išskirtinį gebėjimą suvaldyti klasę“.
Ingrida Katliorūtė, Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja: „Mokyklą baigiau 2007 metais. Joje mokiausi nuo pirmos klasės: pradėjus mokytis tai buvo Ukmergės 6 – oji vidurinė mokykla, o baigiau jau „Šilo“ vidurinę mokyklą. Mokykla – gyvenimo pradžiamokslė. Kokias savybes išugdė? Pirmiausia, kantrybę, nes ne visos pamokos buvo įdomios, ir kartais jose išsėdėti buvo kančia. Visuomet su dėkingumu prisimenu Kūno kultūros mokytoją, trenerę Nijolę Vadapalienę. Man ji yra tikro pedagogo pavyzdys“.
Inga Seniūnaitė, Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja: „2005 m. baigusi 10 klasių išėjau mokytis į Jono Basanavičiaus gimnaziją, tačiau metai prabėgę „Šilo“ vidurinėje įsiminė. Labai patiko technologijų pamokos, tačiau tos, kurios buvo skirtos berniukams: kabinetas pilnas technikos, drožimo staklių… Gerai prisimenu fizikos pamokas, patiko biologija, tačiau pasukau į teisėsaugą. Patiko ir budėjimai mokyklos koridoriuose – gal jau tada pajutau malonumą, užtikrinant tvarką“.
Silvija Morkūnaitė, Patrulių būrio patrulė: „Visuomet mėgau sportą ir daug sportuodavau, atstovaudavau mokyklai įvairiose varžybose – buvau lengvaatletė. Tad kūno kultūros mokytojus dažnai prisimenu. R.Vadapalas, Mackevičienė – kuriems nereikėjo būti griežtiems, jų visi tiesiog klausė, tokiems mokytojams negali prieštarauti. Lietuvių kalbos mokytoja M.Kazakevičienė labai gerai išmokė lietuvių kalbos taisyklių“.
Daiva Novikienė: „Mokykla – tai tarsi antrieji mūsų namai. Mokiausi „Šilo“ vidurinėje mokykloje iki 10 klasės, mūsų auklėtoja buvo prancūzų kalbos mokytoja Alma Kubrakovienė. Man patiko mokykla, mokytojai, klasiokai – jaučiausi gerai, vadinasi ištiesų tai buvo antrieji namai“.
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. Policijos komisariato informacija
