Šių metų gegužės 4 dieną VĮ Ukmergės miškų urėdijoje pradėta eksloatuoti antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Nuo šiol urėdijos miškai stebimi sistema, leidžiančia aptikti menkiausią galimo miško gaisro židinį. Urėdijos miškus stebi 3 gaisrų stebėjimo kameros. Kameros išdėstytos tokiu atstumu, kad būtų galima stebėti visus urėdijos miškus.
Stebėjimo kameromis, kurios įrengtos trijuose GSM bokštuose, miškai gali būti stebimi visą parą. Užfiksavus bent menkiausią gaisro židinį, iškart automatiškai siunčiamas signalas į urėdijoje esantį techninį centrą. Centre budinčių specialistų dėmesys į kiekvieną pavojų primenantį reiškinį atkreipiamas garsiniu signalu. Sistemą stebintys specialistai apie kilusį gaisrą tuoj pat praneša budintiems urėdijos gaisrininkams, o jei reikia – ir kitoms gelbėjimo tarnyboms.
Kuo automatinė miškų stebėjimo sistema pranašesnė už bokštuose budinčius stebėtojus? Už priešgaisrinę miškų apsaugą atsakingas urėdijos miško apsaugos inžinierius Evaldas Aštrauskas sako, kad naujoji stebėjimo sistema leidžia išvengti žmogiškojo faktoriaus įtakojamų klaidų – bokšte budintis stebėtojas dėl ilgo ir įtempto darbo gali pavėluotai pastebėti ar ne visai tiksliai nustatyti gaisro židinį. Tuo tarpu miško stebėjimo kameros, besisukdamos aplink savo ašį nustatytu periodu, užfiksuoja visus be išimties pokyčius, įvykusius kameros stebėjimo zonoje. Dabar kas šešias minutes Ukmergės urėdijos priešgaisrinio stebėjimo centre budintys specialistai kompiuterio monitoriuje mato iš stebėjimo kamerų atsiųstas pavojaus židinių nuotraukas, o kitame monitoriuje esančiame žemėlapyje nurodoma galimo gaisro vieta ir atstumas iki jo.
Miškų stebėjimo kameros yra labai jautrios, todėl jos užfiksuoja ne tik gaisrus, bet ir juos primenančius reiškinius. Tai – žvyrkeliais pravažiuojančių automobilių ar laukuose dirbančios žemės ūkio technikos sukelti dulkių debesys, nuo ežerų kylantys šviesos atšvaitai saulėtą dieną ir pan. Todėl stebėjimo centre dirbantiems specialistams tenka kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti situaciją ir priimti sprendimą.
Miškų automatinės stebėjimo sistemos įvedimas taip pat turės nemažą ekonominį efektą. Sistema leis urėdijai atsisakyti nemažai išlaidų, kurių kasmet pareikalauja stebėjimo bokštų remontas, atnaujinimas ir eksploatacija. Iki naujosios stebėjimo sistemos darbo pradžios buvo naudoti priešgaisrinio stebėjimo bokštai Čiobiškio ir Kernavės girininkijose.
Tokia gaisrų stebėjimo sistema vis labiau naudojama visoje Europoje. Labiausiai čia pažengusi Vokietija, kur tokia miškų stebėjimo sistema veikia jau 10 metų. Beje, Ukmergės urėdijoje įrengta sistema taip pat pagaminta Vokietijoje.
Šis projektas Ukmergės miškų urėdijai kainavo 1 mln. 638 tūkst. litų. Iš jų 80 proc. finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės “Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas” veiklos sritį “Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės sistemos gerinimas”.
VĮ Ukmergės miškų urėdija informacija
