Jau kelinti metai Jono Basanavičiaus gimnazijos bendruomenė dalyvauja metų knygos rinkimų akcijoje suaugusiųjų kategorijoje. Ir šiais metais nuo gruodžio mėnesio gimnazijos skaitykloje buvo galima susipažinti su šioje kategorijoje nominuotomis knygomis, paskaityti recenzijas, atsiliepimus apie jas.
Na, o sausio 31 dieną vyko susitikimas su moksleivius labiausiai sudominusios knygos „Vilko valanda“ autoriumi Andriumi Tapinu.
Andrius Tapinas pagal išsilavinimą – ekonomistas, pagal profesiją — žurnalistas ir laidų vedėjas (visi žinome „Pinigų kartą”), vertėjas – ko gero, nedaug kas žino, kad būdamas paauglys išvertė taip skaitomą Džono Ronaldo Tolkino „Žiedų valdovą”. Jo hobis – kelionės, knygos, kompiuteriniai, stalo ir vaidmenų žaidimai. O dabar Andrius Tapinas debiutuoja ir kaip rašytojas…
Knyga nuo pat pasirodymo pradžios sulaukė didžiulio dėmesio, diskusijų, prieštaringų vertinimų spaudoje, televizijoje, virtualioje erdvėje. Romanas parašytas Lietuvoje daug kam negirdėtu stympanko (steampunk) žanru. Literatūroje stympankas – mokslinės fantastikos, alternatyviosios istorijos ar netgi „fentezi“ žanras, kuriame dominuoja garu varomos technologijos. Prie technologijos prisideda ir magija bei veikia antgamtinės būtybės. Kaip susitikime pabrėžė pats autorius, jis norėjo pafantazuoti apie kitokį Vilnių – koks jis galėjo būti, jei iš tikro būtų nepriklausęs carinei Rusijai – ne pilkas, purvinas provincijos miestelis, o klestintis, didingas, stebinantis pasaulį savo pasiekimais miestas.
Romane persipina tikri istoriniai faktai (kaip pažymėjo pats autorius, prieš rašydamas knygą, jis daug skaitė, domėjosi, rinko medžiagą apie Vilniaus ir Lietuvos istoriją), istorinės asmenybės su autoriaus fantazija, nūdienos realijomis. Knygoje istorinės asmenybės pavaizduotos šiek tiek kitaip, nei mes esame įpratę jas įsivaizduoti.Štai Jonas Basanavičius – Universiteto Dominijos alchemikas, skraidantis virš Vilniaus stogų savo plasnokliu Laumžirgiu („Varijotas jis, o ne mokslininkas. Argi pridera išsimokslinusiam žmogui lakstyti virš stogų su tuo, turėtų kažko imtis, kiek mes galime kentėti” – nepristačiusi Paplaujos rajono gyventoja“; „Jis yra vienas iš Aljanso ramsčių. Be garbiojo Basanavičiaus ir jo išradimų tolesnis laisvųjų miestų progresas būtų sunkiai įsivaizduojamas” – baronas Natanas Rotšildas, Aljanso valdytojas).
Romane apstu šių dienų gyvenimo realijų: viršūnių susitikimas, Adamo Gaber-Volynskio skrydis po Žaliuoju tiltu, spindulingųjų eitynės balandžio dvyliktąją, kai miestelėnai švęsdavo Laisvės dieną ir pan.; skaitytojas atpažins ir šių dienų herojus: Bėdų Rožę, sienų tepliotoją Solomonąir kita.
Knygos „Vilko valanda“ sėkmė – įtampa, kelių siužetinių linijų persipynimas. Kaip susitikime kalbėjo pats autorius – ji skirta smagiam laisvalaikio praleidimui.
Ar reikia tokių knygų? Pats A. Tapinas puikiausiai atsakė į šį klausimą – jei šioje neskaitymo epochoje moksleivis pradžioj paims į rankas ir perskaityti šią knygą, tai bent dalis iš jų vėliau pereis prie kitų,rimtesnių, o gal nors keliems iš jų kils noras plačiau pasidomėti istorinėmis asmenybėmis, tais istoriniais faktais, paminėtais romane.
Gimnazistų susitikimas su Andriumi Tapinu užtruko apie porą valandų. Įdomu buvo visiems – mokiniai buvo sužavėti žmogumi, kuris kalbėjo jiems suprantama kalba, mokytojai galėjo pasimokyti, kaip galima išlaikyti ir valdyti moksleivio dėmesį visą susitikimo laiką.
Aldona Urbaitė,Ukmergės Jono Basanavičiaus skaityklos bibliotekininkė
