10 metų svečiose pasaulio šalyse modeliu dirbanti Eglė Terekaitė ir kelios dešimtys sveiką gyvenimo būdą, vegetarizmą ir jogą propoguojančių bendraminčių šeštadienį pasirašė po medžiotojams skirtu laišku. Kėdainių rajone, Naujųjų Lažų kaime, Rasos šventės metu Eglė Terekaitė ir ajurvedos lektorius bei prieskonių žinovas Žilvinas Užkuraitis inicijavo gražią akciją: „Parašyk medžiotojui laišką“.
Nuostabiame gamtos prieglobstyje buvo kuriami šūkiai, daromi plakatai, prisimintas veiksmo ir atoveiksmio dėsnis (karma) ir aplankyti medžiotojų bokšteliai. „Akcijos metu buvo atsigręžta į žmogiškumą, gailestingumą ir atjautą viskam, kas gyva. Viską darėme labai nuoširdžiai, su meile ir viliamės, kad tiek medžiotojai, tiek visuomenė pamažu suvoks, kad negalima didžiuotis krauju pažymėtu užsiėmimu ir tuo labiau medžioklę laikyti malonumu,“- kalbėjo modelis.
Akcijos dalyviai laiške citavo iškilių mąstytojų, tokių kaip Pitagoras mintis: „Kol žmonės žudys gyvūnus, tol jie žudys ir vieni kitus. Kas sėja skausmą ir mirtį, negali pjauti džiaugsmo ir laimės.“
Renginyje dalyvavo įvairių profesijų, amžiaus, iš skirtingų Lietuvos miestų suvažiavę verslininkai, valstybės tarnautojai, jogai, sveikuoliai.
Aplankę medžiotojų bokštelius, dalyviai stebėjosi, kad jie sustatyti kilometro ar dviejų atstumu vienas nuo kito, ant kalvų, šalia upelio, kur stirnaitės ateina atsigerti. Iš bokštelių atsiveria platūs laukų horizontai, kur net žvirblis neliktų nepastebėtas. Akcijos dalyviai suvokė, kad žvėrys, atklydę į šias vietas, neturi jokio išsigelbėjimo.
Vienas iš akcijos iniciatorių Žilvinas Užkuraitis sakė, kad medžiotojų šūviai miškuose aidi labai dažnai. Anot jo, daugelis valstybinių įstaigų vadovų mėgaujasi medžiokle. Tai reiškia, kad Lietuva yra agresyvi valstybė ir mokesčių mokėtojai yra įtraukiami į smurtautojų gretas. “Būtina uždrausti valstybės tarnautojams priklausyti medžiotojų, žvejų būreliams, nes kitaip tautiečiams yra propaguojamas smurtas ir iškrypę lėbavimai, tokie kaip varnų valgymo puotos ar jaučių kepimas viešose vietose,”- kalbėjo Žilvinas.
Nuomonę apie medžioklę išreiškė renginyje dalyvavę vaikai ir senoliai. Dešimties metų, kaime gyvenanti mergaitė sakė, kad miške išgirdus šūvius, kūliais vartosi širdis. „ Apima baimė ir didelis liūdesys, kad niekuo negaliu padėti gyvūnams,“- sakė mergaitė. Trylikametis berniukas kalbėjo: „Jei atsidurčiau šalia persekiojimo gyvūno, nei akimirka nedvejodamas pridengčiau jį savo kūnu. Manau, kad medžiotojai nedrįstų šauti į žmogų“. Senolė prisiminė įvykį iš savo vaikystės: „Gyvenome netoli miško ir į kiemą įbėgo medžiotojų sužeista stirna. Ji prisiglaudė prie lango tarsi prašydama, kad ją paslėptume. Deja, kraujo pėdsakais atsekę medžiotojai pribaigė ją mūsų kieme. Šis vaizdas man išliks visą gyvenimą.“
Aplankę medžiotojų bokštelius ir jų būstinę, dalyviai sugrįžo į Žalčiupio slėnyje esančią Zitos ir Žilvino Užkuraičių sodybą, kur kūreno laužus, šildėsi pirtyje, maudėsi kūdroje, skanavo vegetariškų patiekalų, klausė bhakti jogo Bhakti Šaran Šanta Gosvamio, sėkmingos verslininkės Jolantos Bubnelienės paskaitų, dalinosi idėjomis, diskutavo. Iš Klaipėdos atvykęs didžėjus Gediminas Paplauskas (gEmidas) džiugino muzikiniu fonu.
Renginio iniciatorė Eglė Terekaitė džiaugiasi įvykdyta akcija: „Savo darbą mes padarėme. Tai mažas, bet reikšmingas žingsnelis. Vietos po saule turi užtekti visiems. Dabar viskas priklauso nuo medžiotojų valios ir jų sąžinės.“
sveikuoliai.lt
