Kovo 22-25 dienomis, Vokietijoje, Usedom saloje, kurortiniame miestelyje Zinnowitz įvyko eilinis Lietuvos tinklo susitikimas. Lietuvos tinklą sudaro Vokietijos darbininkų samariečių skyriai, (ASB) turintys savo partnerius Lietuvoje. Šis tinklas buvo sukurtas tam, kad efektyviau ir greičiau būtų galima spręsti problemas bei padėti savo partneriams Lietuvoje, teikiant jiems visapusišką paramą.
Šiame susitikime dalyvavo 30 atstovų iš Lietuvos bei Vokietijos samariečių skyrių. Iš Lietuvos į susitikimą vyko Lietuvos samariečių bendrijos( LSB) prezidentė, respublikinio biuro vadovė, šeši skyrių, turinčių partnerius Vokietijoje pirmininkai bei vertėja.
Į susitikimą atvyko Vokietijos darbininkų samariečių bendrijos federalinio biuro atstovai Edith Wallmeier, skyriaus pagalba rytų šalims vadovė bei Michael Schnatz, šio skyriaus projektų koordinatorius. Susitikimo tikslas buvo pasikeisti patirtimi iš partnerysčių, sužinoti, kaip sekasi bendradarbiauti, kokia pagalba reikalinga bei nubrėžti tolesnius bendrus tikslus ir uždavinius bei nustatyti prioritetus.
Susitikimo organizatoriai buvo Meklenburgo – Pomeranijos Anklamo miesto, kuris yra Usedomo salos vartai, samariečiai. Jie yra Jurbarko samariečių partneriai.
Visi susitikimo dalyviai buvo apgyvendinti puikiame 4 žvaigždučių viešbutyje ,,Casa Familia”.
Pirmiausia mus nustebino tai, kad viešbutyje pamatėme daug šeimų su mažamečiais vaikais ir daug neįgaliųjų. Tačiau viešbučio šeimininkas ponas Andreas Queisner , pristatydamas viešbutį paaiškino, kad tai ,,šeimos namai”, ( taip verčiamas viešbučio pavadinimas) ir jis skiriasi nuo įprastų mums viešbučių. Išskirtinumas jo tame, jog čia atostogas gali leisti mažas pajamas turinčios šeimos su vaikais bei neįgalūs žmonės. Dalį išlaidų kompensuoja valstybė, nes šeimos nesugebėtų skirti tiek lėšų atostogoms tokiame puikiame viešutyje. Viešbutis toks populiarus, jog reikia laukti eilėje, norint jame gauti vietą, todėl planuojama artimoje ateityje jį plėsti ir statyti dar vieną 100 vietų pastatą. Likome sužavėti dėmesiu šeimai. Visi kambariai pritaikyti šeimoms su vaikais ir žmonėms su negalia. Vaikams yra atskiri miegamieji kambariai, viešbučio registratūroje, šalia kriauklių visur stovi laipteliai vaikams, neįgaliesiems su vežimėliais taip pat sudarytos visos sąlygos.
Esant blogam orui, vaikų ir suaugusių užimtumu rūpinasi 6 darbuotojai . Poilsiautojų paslaugoms įvairiausios meno dirbtuvės. Vadovaujant profesionalams , čia galima piešti, lipdyti, žiesti iš molio, mokytis šokti bei dainuoti. Netrūksta ir įvairiausio sportinio inventoriaus. Čia galima taip pat nueiti į sauną, pasimėgauti gintaro voniomis, įvairiomis kosmetinėmis procedūromis bei masažais.
Esant blogam orui nekyla klausimas kuo užsiimti.
Miela buvo žiūtėti, kaip vaikai mokosi elgtis prie stalo ir bendrauti vieni su kitais.
Puikios sąlygos ir draugiškos kainos yra ne tik čia poilsiaujančioms šeimoms, bet ir tiems, kurie čia rengia įvairius seminarus, kursus ir pan.
Susitikimas vyko dvi dienas. Kiekvienas skyrius su savo partneriais papasakojo apie partnerystę, apie tai, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos samariečių bendrijos skyriai, kokios sąlygos yra teikti socialines paslaugas ir kaip galima geriau dirbt socialiniame sektoriuje. Taip pat buvo kalbama apie darbą vaikų ir senjorų dienos centruose. Jeigu anksčiau Lietuvos samariečiai tik gaudavo labdaros siuntas, tai dabar su partneriais kuriami bendri projektai, kurie sėkmingai įgyvendinami. Pirmiausia tai liečia bendras vokiečių bei lietuvių jaunimo stovyklas, kurios vyksta pakaitomis kiekvienoje šalyje. Jaunimas mokosi ne tik suteikti pirmąją pagalbą, bet susipažįsta su kitos šalies istorija, mokosi bendrauti vieni su kitais, toleruoti kitoniškumą, sportuoti… Ukmergės samariečių skyriaus biuro vadovė turėjo galimybę dalyvauti Kiolne surengtame dviejų modulių seminare apie savanorių darbą ir jo koordinavimą.
Netrūko ir diskusijų, kurios tęsėsi iki vidurnakčio… Įdomu buvo pasiklausyti ir savanorio Lietuvoje Riko Beverio įspūdžių apie Lietuvą ir jos žmones. Rikas keletą metų stovyklaudavo samariečių stovyklose Jurbarke. Baigęs edukologijos ir politikos mokslų studijas nutarė padirbėti savanoriu. Kadangi Lietuvą jau pažinojo, tai ir pasirinko Jurbarką. Savanoris labai atvirai papasakojo, kaip jis jaučiasi Lietuvoje, kokie jo pirmieji įspūdžiai, kur jis mato problemas. Kai kuriems lietuviams keistai nuskambėjo jo pastaba, kad skambinti jam galima bet kada, tačiau sekmadieniais jis ilsisi ir skambučių darbo reikalais jis tikrai nepageidauja.
Tuo tarpu Lietuvoje dirbantis pastovų darbą žmogus savanoriauja būtent po darbo arba išeiginėmis dienomis, gal todėl ir stebino tokia pastaba…
Pokalbių metu, Vokietijos partneriai dažnai kartodavo, jog jie duoda mums meškerę, o žuvis gaudyti turime patys… Turėdami savivaldybių paramą ir palaikymą to jau išmoko kai kurie LSB skyriai. Kitiems skyriams belieka tikėtis tokio pat palaikymo ir supratimo , kurį turi Jurbarko bei Kauno samariečių bendrijos skyriai…
Tokie susitikimai duoda stimulą ir energijos ateities darbams. Savanorystės suvokimas dar labiau stiprėja, nors, kad išgyventume vis dažniau ir dažniau pradedame galvoti apie verslo planus, apie tai , kaip gauti pinigų patalpų, transport išlaikymui, kaip gauti lėšų konkretiems projektams, kad padėtume kitiems. Ir visada išlieka viltis, kad šalia rasime bendraminčių, kurie padės drauge daryti gera, nes samariečių misija yra padėti kitam, padėti čia ir dabar…
Almira Molčanova LSB Ukmergės skyriaus Biuro vadovė
