Lietuviško filmo vakare kalbėta apie jaunų žmonių problemas

    1274
    0
    p1390415
    p1390415
    Nors Kultūros centro žiūrovų salė ir remontuojama, kino mėgėjai gali pažiūrėti naujausius lietuviškus vaidybinius ar dokumentinius filmus. Jie kol kas rodomi dailės galerijoje. Pirmas toks lietuviško kino vakaras – 2010 metais sukurta „Anarchija Žirmūnuose“ ir susitikimas su filmo scenarijaus autoriumi ir režisieriumi Sauliumi Drunga. Renginys vyko vykdant projektą „Kinas +“.

    „Anarchija Žirmūnuose“ – filmas apie jauno žmogaus vietą didmiestyje. Jauna ir naivi provincialė Vilė atvyksta į didmiestį siekti aukštojo mokslo. Beieškodama nebrangaus nuomojamo buto, mergina susiduria su anarchistine simbolika išmargintu skelbimu, kuris atveda pas jo autorę — berniukiškai atrodančią vienmetę Sandrą, deklaruojančią anarchistines pažiūras. Užsimezga abipusė merginų simpatija, ir Vilė tampa Sandros nuomininke.  

    Gyvendama dideliame mieste Vilė palaipsniui susipažįsta su vienatve ir abejingumu, atvykėlį gąsdinančiu didmiesčio pasauliu, tačiau palengva kratosi savo provincialaus drovumo. Bet naujos pažintys ir įvykiai parodo, kad ne visos deklaruojamos pažiūros būna įgyvendinamos realiame gyvenime.

    Pagrindinius vaidmenis filme atlieka ne tik jaunosios kartos aktorės Toma Vaškevičiūtė ir Severija Janušauskaitė, bet ir žiūrovams gerai pažįstama Jūratė Onaitytė.

    Filmo autorius S. Drunga turi ir tarptautinių bei šalies apdovanojimų. Filmo scenarijus buvo apdovanotas „MEDIA New Talent“ prizu 2007 metų tarptautiniame Kanų kino festivalyje. Tų pačių metų gruodį S. Drunga tapo Lietuvos Kultūros Ministerijos skiriamos Metų Debiuto premijos laureatu.

    Režisierius pasakojo, kad žodį „anarchija“ jis vartoja tokiame kontekste, kokiame jis suprantamas Lietuvoje – juo paaiškinamas chaosas. Kodėl Žirmūnuose? Nes Žirmūnai – Vilniaus dalis, kaip Vilnius – Lietuvos dalis.

    Filmo kūrimas prasidėjo iš kito galo. Devyniasdešimtųjų pabaigoje S. Drunga sugalvojo istorijos pabaigą. Vėliau, skatinant kitiems, per dvi savaites sugalvojo siužetą, vėliau – scenarijų. Jam pačiam pasiūlė filmą ir režisuoti. Taip atsirado debiutinis filmas.

    S. Drunga pasakojo, kad jis išaugęs su kinu. Nuo penkerių tėvas vesdavosi jį į kiną, vėliau kiekvieną savaitgalį būdavo aplankomi du-trys filmai. Prasidėjus video laikams, būsimasis scenaristas žiūrėdavo viską, kas būdavo kasetėse.

    Taip atsirado noras kurti scenarijus, tačiau rašyti S. Drunga niekur nesimokė. Pirmą kartą rašyti pabandė būdamas 20 metų, bet tada dar nieko gero nesigavo. Vis tik noras rašyti nedingo, nors prasimušti sunku – sako S. Drunga. Rašyti sunku, juk rašai ne romaną, ar straipsnį – rašai vaizdą. Buvo kelių filmų scenarijų bendraautorius ar  konsultantas.

    Statant pirmą filmą buvo justi įtampa, nes reikėjo susibendrauti su grupe. Gavus mažesnį biudžetą filmo statymui, reikėjo trumpinti filmavimo laiką. Tačiau tai irgi tam tikra patirtis.

    vilkmerge.lt
    {dybanners}33{/dybanners}
    p1390418

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia