Europos saulės energijos pramonės asociacijos paskaičiavimais, ši palyginti nauja pramonės šaka nuo 2005 m. išaugo 10 kartų ir pernai regione buvo vertinama 70 mlrd. EUR. Dideli augimo tempai ir kol kas palyginti „tuščios” rinkos yra ideali galimybė tokioms šalims, kaip Lietuva, pradėti gaminti saulės energijos celes ir tiekti susijusias paslaugas.
Sektoriaus augimas 2010 m. būtų kur kas didesnis, jei ne duobėn kritusi Ispanijos ekonomika, kuri iki šiol buvo didžiausia saulės technologijų vartotoja ES. Neskaičiuojant Ispanijos, pernai saulės energetikos sektorius ES augo 126%, o smarkiausiai į priekį šovė Vokietija, kurios saulės technologijų rinka augo 109%. Šiandien Vokietija jau sudaro 67% ES saulės energijos technologijų rinkos.
„Vertinant pagal sektoriaus augimo dinamiką, saulės energetika yra sparčiausiai auganti sritis ir šis augimas tik didės”, – neabejoja Vidmantas Janulevičius, Vilniuje saulės elementų gamyklą statyti planuojančios UAB „Baltic Solar Energy” vadovas, kartu su 20 Lietuvos verslininkų delegacija lankęsis svarbiausioje kasmetinėje saulės energetikos konferencijoje.
Pasak „Baltic Solar Energy” vadovo, šiame segmente galima sukurti ypatingai didelę pridėtinę vertę turinčius gaminius ir paslaugas, skirtus eksportui.
„Saulės baterijų poreikis yra milžiniškas, šiandien visos Europos ir Azijos saulės baterijų gamyklos dirba be sustojimo, saulės energijos gamyba pasaulyje auga kaip ant mielių. Šiemet pasaulyje bendrai bus pagaminta 6,6 gigavatų saulės elektros energijos, prognozuojama, kad jau 2014 m. suvartojimas išaugs net 3 kartus.
Todėl jau šiandien didžiausios pasaulio rinkos – Vokietija, JAV – aktyviai ieško, kur įsigyti saulės baterijų. Europiečiai, žinoma, pirmiausia ieško gamintojų Europoje”, – sakė „Baltic Solar Energy” vadovas.
Šiandien apie 60% Europoje instaliuojamų saulės energijos baterijų pagaminama Azijoje, tačiau lietuviai nesibaimina Kinijos konkurentų, kurie gali pasiūlyti 20% mažesnes kainas, tačiau niekada negalės užtikrinti tinkamo aptarnavimo ir aukštos saulės elementų kokybės.
„Parodoje bendravome ne su vienu Azijos gamintoju. Jie parduoda kiek pigiau, bet tai tiesiogiai įtakoja gaminių kokybę. Europoje gaminami saulės elementai privalo veikti bent 20 metų, jų efektyvumui nustatyti labai aukšti reikalavimai, tuo tarpu Kinijos gamintojų niekas nesukontroliuos, rimti didesnių saulės energijos projektų vystytojai atsargiai žiūri į kinietiškas saulės baterijas”, – pastebi p. V. Janulevičius.
„Baltic Solar Energy” jau šių metų rudenį Visorių informacinių technologijų parke Vilniuje pradės 10 tūkst. kv. metrų ploto saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centro statybas, saulės elementų gamybą planuojama pradėti 2011 m. antroje pusėje. 95% čia pagaminamos produkcijos bus eksportuojama į Vakarų Europos šalis.
Europos saulės energijos pramonės asociacijos duomenimis, tik 11 ES valstybių 2020 m. sugebės atitikti ES direktyvoms, kurios numato, kad 20% elektros energijos privalo būti išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo ar vandens. Lietuva papuola į šį vienuoliktuką, kuriame taip pat Austrija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Latvija, Portugalija, Rumunija, Švedija ir Slovėnija.
Atsinaujinančios energijos dalis bendroje ES šalių energijos rinkoje, prognozė
2005 m. – 8,5%
2020 m. – 20%
2030 m. – 30%
2050 m. – 100%
