Ukmergės kraštotyros muziejuje ketvirtadienio (balandžio 25 d.) vakarą buvo pristatyta paroda ir katalogas „Audiniai Ukmergės kraštotyros muziejaus rinkiniuose“, pristatantis krašto audimo tradicijas. Atidarymo metu buvo kalbama apie XIX a. pab – XX a. pr. senųjų audinių, austų rankinėmis staklėmis rinkinį, saugomą Ukmergės muziejuje. Taip pat buvo pristatomi rakandai, susiję su audimu, siūlų apdirbimu. Visiems pažįstama tautodailininkė Erika Buikauskienė demonstravo juostų pynimą, kadaise įtakojusį audimo atsiradimą.
Toks tolimas šiandieną ir toks savas kadaise audimo amatas, deja, nyksta. Retas vidutinio amžiaus žmogus šiandien galėtų paaiškinti tokius pavadinimus kaip krijelis, lankstis, nytys, šeivos, skietas, pakojos, mestuvai, vytuvai, šaudyklė. O šių su audimu susijusių įrankių ir įnagių yra pilni muziejų fondai, ekspozicijos. Šie daiktai buvo kasdieninė savastis tiek jaunoms mergaitėms, tiek subrendusioms moterims.
Margaspalvių lovatiesių, žaismingų gūnių ar „baltųjų“ rankšluosčių užburiantys geometriniai raštai, segmentiniai apskritimai, archaiški žvaigždučių, akėčių, kryžiukų, paukštelių, gėlių ornamentai kalba apie neeilinius moterų gabumus, kantrybę, darnų ryšį su žeme, gamta, kosmosu…
Visose lietuviškose liaudies dainose moteris buvo tapatinama su lelijėle ir audėjėle. Audimas mokė kantrybės, nuoseklumo, reikalavo ir suteikė elementarių aritmetikos, dailės žinių… Kiekviena mergina stengėsi išmokti austi ir šio amato įvaldymas įtakojo tolimesnį jos gyvenimą. Kraitį sudarantys audeklai aprūpindavo ne tik būsimą šeimą, tačiau ir apdovanodavo gimines.
Ukmergės kraštotyros muziejaus audinių rinkinyje yra apie 200 rankinėmis staklėmis namuose austų audinių. Tai lovatiesės, gūnios, rankšluosčiai, staltiesės, patalynės dalys, drabužiai – visi nuausti XIX a. pab. – XX a. vid. Šių margaspalvių audeklų autorės – tuo metu Ukmergės apskrityje gyvenusios moterys. Reikėtų paminėti, jog Ukmergės apskričiai (XIX a. pr. – XX a. pr.) priklausė dabartiniai Ukmergės ir Anykščių rajonai bei dalis Utenos, Zarasų, Jonavos, Širvintų, Panevėžio, Kėdainių, Molėtų rajonų.
Leidinys sudarytas tyrinėjant muziejuje saugomus audinius, remiantis inventorinėse knygose sukaupta informacija bei naudojantis kitų Lietuvos autorių darbais ir analizėmis audimo tema. Vidos Savoniakaitės bei Dalios Bernotaitės Aukštaitijos regione atlikti lauko tyrimai, surinkta medžiaga ir išvados padėjo plačiau suvokti audimo esmę, audinių raštų skirtumus ir buvo svarus pagalbininkas rengiant katalogą.
Ukmergės muziejuje audinių tyrinėjimas buvo gana sąlyginis, nors pavieniai austiniai eksponatai pradėti rinkti veikiausiai nuo muziejaus įkūrimo, t.y. 1944 m. Aprašai apie audėjas yra skurdūs arba nežinomi; audimo būdas yra nenurodytas arba nurodytas klaidingai. Taigi, nors katalogas yra nedidelės apimties, tyrinėjimui buvo skirta nemažai laiko. Imtis šios veiklos paskatino tai, jog Ukmergės krašte audimo tradicija yra išnykusi. Krašte nebėra šiuo amatu užsiimančių audėjų. Suprantama, nebėra ir gyvybiško poreikio. Šiandien Lietuvoje yra keletas veikiančių audimo manufaktūrų/artelių, tačiau jų tikslas yra labiau edukacinis.
Viliuosi, kad šis katalogas atskleis audinių raštų įvairovę, simboliką, o galbūt uždegs noru pažinti gana prasmingą ir nelengvą audimo meną.
Sudarant katalogą ypatingą pagalbą koreguojant audinių aprašus suteikė Dalia Bernotaitė iš Niūronių Arklio muziejaus. Eksponatus fotografavo Egidijus Darulis.
Norint susipažinti su Ukmergės audinių įvairove, kviečiame apsilankyti parodoje, kuri veiks iki gegužės 25 d.
Ukmergės kraštotyros muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Kristina Darulienė
Nuotraukos – Reginos Pulkauninkaitės
