Jeigu vadovautis aksiomomis, kad ,,kiekvienas žmogus yra savo likimo kalvis“ ir, kad ,,Valstybę kuria jos piliečiai“, tai norint atsakyti į rašinio klausimą,visų pirma turime pradėti analizuoti savo pačių elgesį ir tokio elgesio pasekmes.
Kaip pavyzdį paimsiu Ukmergės šilumos ūkio konflikto istoriją, kuri parodė, kad piliečiai patys sau ,,kasa duobę, o po to patys į ją įkrenta“.
Ką turiu omenyje? Konflikto metu savivaldybė žarstė pažadus ,kaip sakoma, į kairę ir į dešinę – prisižadėjo sumažinti šilumos išlaidas 3-4 milijonais litų ir atitinkamai sumažinti šilumos kainas, sumažinti šilumos kainą 30%, skubiai statyti biokuro katilines, sustabdyti milžiniškas buvusio šilumos tiekėjo vagystes visame pasaulyje ir dėl to mažinti šilumos tiekimo kainas ir t.t.
Ką girdime šiandien? Naujas melas apie tai, kad šildymo sąskaitos padidėjo, nes buvo ilgos šventės, kad buvo labai šaltas gruodis (paskutinė dekada net – 23 laipsnio šalčio, kas reikštų, kad naktimis buvo virš -30 laipsnių šalčio???), kad kitur yra dar blogiau, kad kalti patys daugiabučių namų gyventojai ir t.t.
Kaip elgiasi mūsų pilietis: jis pradeda diskutuoti apie paskutinį melą, pamiršdamas kas jam buvo meluota prieš tai!!!
Ar šiandien Ukmergėje yra piliečių, kurie pareikalautų,kad savivaldybė sumažintų šilumos sąnaudas 3-4 milijonais, t.y. reikalautų iš valdžios vykdyti savo viešus įsipareigojimus? Ar Ukmergėje yra piliečių, kurie reikalautų šilumos kainą sumažinti 30%, t.y. reikalautų iš valdžios vykdyti savo viešus įsipareigojimus?
Tai jeigu mums, kaip Lietuvos piliečiams, vieną melą galima pakeisti kitu melu, po to dar kitu ir t.t., tai ar ne mes patys kalti, kad gyvename blogai – su netinkama ir savanaudiška valdžia, su dideliais ir nepagrįstais mokesčiais, sužlugdyta sveikatos sistema, be vaikų ar tėvų, kurie išvykę į kitas šalis, skurde ir netektyse? Jeigu mes leidžiame savo rinktai valdžiai neįvykdžius vieno pažado, teikti kitą, o po to neįvykdžius ir šio, teikti sekantį ir t.t. ir nereikalauti atsakomybės už pažadų (o gal net ciniško melo) nevykdymą, tai kas dėl to kaltas? Kodėl po viso to mes turėtume gyventi geriau? Atsakykime sau: pažadai ir melas gali pagrąžinti ar pagerinti mūsų gyvenimą ar gal greičiau gali tik pakenkti?
Juk dėl 30% mažesnių šilumos kainų buvo prašyta kelis mėnesius pakentėti be karšto vandens (o gal jau pamiršote?). Pakentėjote, pagyvenote kaip „laukiniai“, o ką gavote gruodžio mėnesio šilumos sąskaitose? Ar kas nors už tai atsakys? Ar kas nors paklaus pažadų ir melo skleidėjų: dėl ko kentėjome?
Atėjo rinkimų į savivaldą metas. Ir čia viskas prasideda nuo akivaizdaus melo – pasižiūrėkite į partijų sąrašus ir suskaičiuokite kiek ten yra asmenų, kurie niekada nesutiks būti tarybos nariais, nes pareigos to neleidžia. Bet jie labai reikalingi partijoms – visi turi tam tikras viešas pareigas, t.y. tam tikrą viešą aplinką, įtaką į tą aplinką. Tokiu melu bandoma pritraukti balsų už atitinkamą partiją. Kas tai: ar ne melas, kuris prasideda nuo pirmos rinkimų dienos? Todėl esam verčiami balsuoti už akivaizdų melą ir tikėtis geresnio gyvenimo. Bet ar balsavimas už ,,MELĄ“ gali garantuoti geresnį gyvenimą? Nebent melagiams…
Todėl, norėdami gyventi bent kiek geriau, pradėkite nuo savęs. Visų pirma, pradėkite „gerti vaistus nuo atminties praradimo”, nes kitu atveju mums dar labai ilgai bus blogai. O jeigu atgavę atmintį nepradėsime kažką daryti, tai bus blogai, bet bent nedarysime nepamatuotų sprendimų, t.y. galbūt bent sau nepakenksime. Jeigu atgavę atmintį, dar ir pradėsime veikti, tai bus galimybė, kad Mes ar Mūsų vaikai gyvens gražesnėje Ukmergėje. Gyvensime Ukmergėje be melo, t.y. gyvensime gerai.
Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signataras Kęstutis Grinius
