Šalies biologai, augalų apsaugos specialistai, aiškindamiesi, kodėl kaštonai vidury vasaros atrodo pernelyg parudę ar visai be lapų, nustatė, kad Lietuvoje šiuos medžius puola neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės.
Mokslininkai teigia, jei nebus imtasi priemonių prieš šalies kaštonus užpuolusius kenkėjus, po penkerių metų šių medžių gali nebelikti. Anot respublikinėje spaudoje pasirodžiusių gamtininkų komentarų, kaštoninės keršakandės Lietuvoje pastebėtos 2002 metais, nuo 2005 metų jos masiškai pradėjo plisti Kaune bei Vilniuje, o šią vasarą pasklido visoje Lietuvoje. Kenkėjai veisiasi kaštonų lapuose – ten išgraužia takus ir deda kiaušinėlius. Šiuos mikrodrugius tiriantys mokslininkai neatmeta tikimybės, kad uždelsus juos naikinti dar kelerius metus, šalyje neliks nei kaštonų alėjų, nei pavienių šios veislės medžių. Daugybę miestų, tarp jų ir Ukmergę, puošiančius kaštonus teks keisti kitais augalais.
Gamta paprastai pati pasirūpina, kad ką nors graužiantys kenkėjai žūtų nuo kitų, naikinančių juos pačius. Tačiau vos prieš porą dešimtmečių Europoje išplitusių keršųjų kandelių priešų kol kas nėra – jas naikinti turėtų žmogus.
Kaštonai pasodinti prieš trejus metus
2007-ais metais, baigus Kauno gatvės rekonstrukciją, šioje gatvėje augusias liepas buvo nutarta pakeisti olandiškais bevaisiais kaštonais. Ši medžių veislė pasirinkta ne atsitiktinai. Būtent bevaisiai kaštonai pritaikyti aikščių, parkų, skverų apželdinimui. Kaštonų sodinimą vykdė konkursą laimėjusi UAB „Ukmergės paslauga“. Daugiau nei metro gylio ir metro pločio duobės buvo kasamos rankomis. Vėliau į paruoštas duobes apie 200 kilogramų sveriantys medžiai „įsodinti“ specialiais griebtuvais ir užpilti atvežtu juodžemiu.
12-14 metų kaštonai į Ukmergę pristatyti ką tik iškelti iš grunto, su žemėmis. Kad transportuojant ir sodinant nebūtų pažeistos šaknys, jos buvo apgaubtos specialiu tinklu. Kaštonai, kaip ir vėliau mūsų mieste pasodintos liepaitės, atkeliavo iš Trakų rajone esančios uždarosios akcinės bendrovės „Soltra“, užsiimančios mažmenine ir didmenine dekoratyvinių augalų prekyba.
Ketina palaukti pavasario
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys sakė domėjęsis, kodėl mieste per anksti ėmė gelsti ir mesti lapus visi kaštonai, taip pat ir neseniai pasodinti, rajono biudžetui šimtus tūkstančių atsiėję, kaštonai.
„Konsultavomės su dekoratyvinius kaštonus Ukmergei pardavusios bendrovės bei augalų apsaugos specialistais, – kalbėjo J. Varžgalys. – Yra cheminių priemonių, padedančių kovoti su šiais kenkėjais, visus panašius gyvius naikinančių purškalų. Vienam medžiui reikalinga injekcija atsieitų 20 eurų“.
Kol kas, pasak administracijos direktoriaus, savivaldybė neskuba pirkti šių priemonių ir ketina palaukti pavasario.
Specialistų teigimu, šiuo metu vienintelė priimtina ir patikima priemonė – naikinti visus nukritusius kaštonų lapus – grėbti, deginti arba apipilti kalkėmis, kad žūtų juose esantys kenkėjai. Kompostuoti jų nevalia, nes kitą pavasarį kenkėjų bus dar daugiau. Kiekviename lape yra daugybė lėliukių, kurios kitą pavasarį, vasaros pradžioje taps keršosiomis kandelėmis.
Tuo tarpu J. Varžgalys tokį siūlymą vertina skeptiškai: „Kaštonų mieste auga daug. Visų jų lapų nesunaikinsime, vienoje gatvėje surinksime, bet vėjas atpūs iš kitur…“
Siūlo tręšti ir rinkti lapus
Olandiškų kaštonų likimu vienas pirmųjų susirūpino medelius sodinusios ir iki šiol juos globojančios UAB „Ukmergės paslauga“ vadovas Vytautas Masiukas. Bendrovės direktorius dar vasaros pradžioje buvo išsikvietęs specialistus iš Trakų rajono.
„Kadangi kaštonai jautrūs užterštai aplinkai ir pirmiausia gelsti pradėjo netoli UAB „Likmerė“ pasodinti medeliai, pamanėme, gal įmonė į orą išmeta augalams kenksmingas medžiagas. Atvykęs UAB „Soltra“ vadovas Vytautas Rumba apžiūrėjo kaštonų lapus, kurie atrodė tarsi sumuštinis, su viduje tūnančiomis kenkėjų lervutėmis“, – kalbėjo V. Masiukas, pridurdamas, jog tuomet ir paaiškėjo, jog tai ne tik Ukmergės, bet ir visos Lietuvos problema.
Anot UAB „Ukmergės paslauga“ direktoriaus, vieningos nuomonės, kaip gelbėti kaštonus, kol kas nėra. Nėra išrasta ir specialių injekcijų, skirtų naikinti būtent kaštonines keršakandes. Be to, gyvenamoje teritorijoje draudžiama purkšti įvairius chemikalus ir taip gelbėti medžius. Galima į kaštonų kamienus leisti specialias injekcijas. Chemikalai per kamieną pasiektų lapus ir sunaikintų keršakandžių lervutes, bet kol kas neaišku, ar šis būdas nepakenks visam medžiui.
Rajonui bevaisius kaštonus pardavusios bendrovės vadovas Ukmergėje lankėsi ir ketvirtadienį, dar kartą apžiūrėjo medelius. Jo nuomone, kaštonus vertėtų papildomai patręšti, nes jie buvo persodinti ir patyrė stresą. Patręšti medeliai taptų atsparesni ligoms.
„Specialistas taip pat rekomendavo rinkti ir naikinti lapus, bet tai reikėtų daryti po pirmųjų šalnų“, – aiškino V. Masiukas. Direktoriaus nuomone, kaštonų lapų naikinimo akcija turėtų būti visuotinė. Jei to imsis tik Ukmergė, naudos bus nedaug, nes keršoji kandelė išplitusi po visą Lietuvą.
Kaip teigė UAB „Ukmergės paslauga“ vadovas, Prancūzijoje kaštonų kenkėjai pastebėti jau prieš 25 metus, todėl mūsų šalies mokslininkų perspėjimai, kad po penkerių metų galime netekti visų kaštonų, matyt, yra šiek tiek perdėti.
Miškuose – tik pavieniai medžiai
Kovoti su kaštonų kenkėjais kol kas neskuba ir miškininkai. Pasak Ukmergės miškų urėdijos atstovo ryšiams su visuomene Ramūno Jančiulevičiaus, rajono miškuose auga pavieniai kaštonų medžiai, todėl jų liga miškininkams nekelia didelio susirūpinimo.
Šiek tiek kaštonų auginama ir urėdijos medelyne, tačiau, kaip teigė R. Jančiulevičius, jie nėra labai paklausūs, todėl ir nesiimama jokių priemonių juos apsaugoti.
Žadėjo pasidomėti…
Nors apie kaštonus užpuolusius kenkėjus kalbama jau nuo vasaros vidurio, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjas Jonas Čivas, paklaustas, ką apie tai mano gamtininkai, prisipažino iki šiol į kaštonų lapus neatkreipęs dėmesio. „Ruduo, todėl ir meta lapus“, – tarstelėjo vedėjas ir pažadėjo pasidomėti, kas užpuolė kaštonus.
