Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas dėl teisės aktus pažeidžiančios kaimyno statybos, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Kitaip tariant, kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos. Anot Teismo, iki šiol formuota teismų praktika bylose dėl kaimyninių sklypų statybų nebuvo vienoda. Vienose kasacinėse bylose išaiškinta, kad kaimyninio sklypo savininkas, prieštaraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose numatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą, t. y. įrodyti, kad tokios statybos sukels jam neigiamų padarinių, kitose – kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas, be to, prieštaraujantis statyboms asmuo turi įrodyti, kad statybos padarė jam žalos.
