Javų augintojų problemoms spręsti – tik teisinis kelias

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas  pastebėjo, kad  praėjusiais metais kviečių derlius siekė 8–9 t/ha, o šiemet – vos 4–5 t/ha. Toks derlius šiemet teužderėjo praktiškai visoje Lietuvoje.

Pasak R.Majausko,  abiem pusėms – tiek augintojams, tiek ir supirkėjams – problemų kyla dėl to, jog žiemą buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys dar nesančiai grūdų produkcijai, o čia ir slypėjo tam tikra rizika. Labiausiai rizikavo tie augintojai, kurie pasirašė išankstines sutartis visam būsimam savo derliui, orientuodamiesi į itin gerus 2009 metus ir visiškai neįvertindami galimų nepalankių hidrometeorologinių reiškinių  pavojaus. Tuo tarpu šiųmečiam derliui nepalanki  buvo ne tik šalta žiema ir šaltas pavasaris, bet ir karšta, lietinga bei vėjuota vasara, todėl tikėtis tokio pat derliaus, kaip pernai – nerealu. Daugeliui kyla problemų, kaip įvykdyti sutartį, jeigu ji  buvo pasirašyta visam derliui, tikintis, kad jis bus toks pat, kaip 2009 m., o iš tikrųjų jis net perpus mažesnis. Tokių atvejų niekas nenumatė  ir sutartyse neaptarė, todėl atsidūrusių kritinėje situacijoje ūkininkų yra. „ Apie tai ir turėtume diskutuoti, kokia išeitis galima tais atvejais, kad ūkininkai nebankrutuotų ir galėtų išsilaikyti“, – akcentavo R.Majauskas. Pasak jo,  labiau patyrę augintojai išankstines produkcijos pardavimo sutartis paprastai  sudaro tik 20–30 proc. numatomo gauti derliaus.

Kita vertus,  asociacija netoleruoja tokių žemdirbių, kurie ir  galėdami vykdyti sutartis, to nedaro. „Aš pats buvau pasirašęs sutartį parduoti 30 proc. grūdų  derliaus ir sutartį įvykdžiau, nors, žinoma, apgailestavau, kad rinkoje kviečių kaina žymiai didesnė negu buvo numatyta sutartyje, tačiau susitarimas yra ir jo turi būti laikomasi“, – tvirtino R.Majauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J.Talmantas  apgailestavo,  jog derlius šiemet yra nekokybiškas, o daugelyje rajonų jo vis dar nėra galimybių nuimti, nes javų laukai patvinę. Todėl daugelis ūkininkų negali įvykdyti išankstinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų ir gali visiškai sužlugti,  jei jiems reikės mokėti baudas už supirkėjui  nepristatytą produkciją.  „Lietuvos ūkininkų sąjunga prašo Žemės ūkio ministerijos imtis iniciatyvos ir kreiptis į Vyriausybę, kad Lietuvoje būtų skelbiama nenugalima jėga (force majeure), sutrukdžiusi javų augintojams  laikytis įsipareigojimų“, –  tikino J.Talmantas.

Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro“ prekybos direktorius Baltijos šalims, pripažino, jog kiekvienais metais gali kilti nenumatytų dalykų. Pasak jo, šiemet derlius mažesnis apie 20–30 proc., grūdų kaina rinkoje pakilo apie 60 proc., palyginti su praėjusiais metais, ir siekia 600–700 Lt/t. D.Pilkauskas sakė manantis, kad grūdų augintojų problemos nėra tokios didelės, kokias bandoma parodyti. „Visoje Lietuvoje problemų tikrai nėra, jų turi tik atskiri ūkininkai tam tikrose vietovėse. Jiems gali pagelbėti draudimas, su jais geranoriškai dirbame ir mes, tačiau nevykdyti produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių visos šalies mastu nėra jokių nei ekonominių, nei teisinių priežasčių, – sakė esąs įsitikinęs D.Pilkauskas. – Problema keliama dirbtinai, nes pakilus grūdų kainoms rinkoje, ūkininkai tiesiog nenori parduoti produkcijos  sutartyse numatytomis kainomis, kurios yra žemesnės.

„Agrochemos“ generalinis direktorius Mindaugas Balkus pastebėjo, kad ūkininkai užaugino derliaus pakankamai, kad galėtų vykdyti sutartis, tačiau ne vienas grūdus parduoda ne tam, su kuriuo yra pasirašęs sutartį. „Nevykdydami sutarčių, jie mums lieka skolingi milijonines sumas, nes yra pasiėmę trąšų, o šiandien tai tarsi pamiršo. Mes turime įsipareigojimų bankams, todėl žemdirbių skolos mums kelia rimtų problemų. Spręsti jas turime kartu, tuo tarpu šiandien esame pastatomi prieš faktą, kad ūkininkai mūsų grūdus jau pardavė kitiems“, – piktinosi M.Balkus.

Svarbu sąžiningai bendradarbiauti

Žemės ūkio ministras K.Starkevičius pateikė statistikos, kuri  liudija, jog šiuo metu Lietuvoje nuimta 77,7 proc. grūdinių kultūrų derliaus, rapsų – apie 63,4. „Šie skaičiai panašūs į pernykščius tuo pačiu metu, tik vidutinis derlingumas šiemet mažesnis. Šiemet  vidutinis derlingumas siekia 3,2 t/ha, o praėjusiais metais – 3,8 t/ha“, – pastebėjo ministras.

Pasak K.Starkevičiaus, problema liečia tuos ūkininkus ir bendroves, kurie yra sudarę sutartis, ir dabar nepajėgia įvykdyti įsipareigojimų parduoti nustatyto grūdų kiekio. „Ateityje turime iš klaidų mokytis, tad sutartyse numatyta kaina turėtų būti susieta su pasaulinės grūdų biržos kaina“, – atkreipė dėmesį K.Starkevičius. Ministras priminė, kad sutartis pasirašo dvi šalys, tad tik jos ir gali išspręsti kylančias problemas.

„Jei geranoriškai susitarti nepavyksta,  kitas žingsnis – kreipimasis į teismą. Teisinis kelias leidžia ūkininkams fiksuoti nenugalimą jėgą (force majeure) su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, tačiau iki šiol dar nė vienas ūkininkas dėl to į atsakingą instituciją nėra kreipęsis. Vyriausybės Nutarimu (1997 m. kovo 13 d. Nr. 222) yra patvirtinta  nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka.

Pažymas dėl force majeure atskirai kiekvienam pareiškėjui, šiuo atveju ūkininkui, pagal veiklos zoną išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, pateikus atitinkamus dokumentus dėl nenugalimos jėgos poveikio derliui“, – paaiškino Prekybos,  pramonės ir amatų rūmų advokatas Arūnas Petrauskas. Jis pažymėjo, jog nenugalimos jėgos poveikis fiksuojamas tik tam tikroje vietovėje, bet ne visame regione ar šalyje. Pasak A.Petrausko, ūkininkas, gavęs pažymą dėl force majeure, gali kreiptis į teismą ir prašyti keisti pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nekeičiant numatytų supirkimo kainų. „Teismų praktikoje žinoma atvejų, kai panaikinami netesybų už nepatiekto prekių kiekio, delspinigių ir baudų reikalavimai“, – apibendrino advokatas.

Ministras K.Starkevičius šią apvalaus stalo diskusiją įvertino kaip konstruktyvią ir palinkėjo grūdų sektoriaus atstovams ieškoti priimtinų bei teisiškai pagrįstų sprendimų, nepamirštant, kad veikla žemės ūkio sektoriuje yra ne vienadienė ir sąžiningai bendradarbiauti būtina visiems.