Artimiausiu laiku rajono gyventojų laukia dar vienas kainų kilimas. Šį kartą brangsta rinkliava už komunalines atliekas. Pasirodo, kad jų brangimą nulėmė valdžios sprendimai dar 2010 metais. Tuomet ji kažkodėl nustatė per mažą rinkliavos kainą.
Atliekų rinkliavos tarifas didinamas ženkliai. Jei iki šiol dviejų asmenų šeima, gyvenanti 60 kv.m. bute, mokėjo 104,8 litų per metus, tai dabar ji turės mokėti 148,8 litų per metus. Arba 43 procentais daugiau negu iki šiol. Kas lėmė tokį ženklų rinkliavos augimą? Pagal valdžios atstovus – per mažas 2010 metais paskaičiuotas rinkliavos tarifas.
Savivaldybės atstovai kalba, kad iki rinkliavos įvedimo gyventojai už šiukšles mokėjo daugiau. Vienam asmeniui tuomet tekdavo 5,83 litai mokesčio per mėnesį. Dviejų asmenų šeima tuomet per metus sumokėdavo 139,92 litus. Tačiau savivaldybės atstovai kažkodėl nekalba, kad įvedus rinkliavą, tenka mokėti ir už gyvenamą plotą, ko iki rinkliavos nebuvo. Šis mokestis ženkliai pakelia mokestį už šiukšles.
Dar 2007 metais Vyriausybė patvirtino strateginį atliekų tvarkymo planą ir nustatė, kad vienas pilietis per metus palieka 392 kilogramus šiukšlių. Kadangi Statistikos departamento duomenimis 2011 metų sausio 1 dieną Ukmergės rajone gyveno 40 270 žmonių, jie per metus laiko turėjo palikti 15 800 tonų šiukšlių.
Tačiau rajono taryba, tvirtindama naujai įvedamos rinkliavos tarifą, nutarė kad šiukšlių bus surenkama tik 12 000 tonų. Bet 2010 metų 4 ketvirtyje, įsigaliojus rinkliavai, buvo surinkta 3 200 tonų, 2011 metais jau 17 200. 2012 metais šiukšlių rajone sumažėjo – surinkta 15 700 tonų. Taip atliekų surinkta gerokai daugiau negu buvo planuota. Surinkta 36 100 tonų vietoj planuotų 27 000, tai yra 9 100 tonų daugiau. Kadangi operatoriui už išvežtą atliekų kiekį reikėjo sumokėti, susidarė 1,174 milijono litų nuostolis.
Pasikeitė ir šiukšlintojų skaičius. Įvedus tarifą per trumpą laiką deklaracijas patikslino 42 procentai juridinių ir 30 procentų fizinių asmenų. Todėl vietoj planuoto ir išleisto milijono 2010 metais surinkta tik 439 000 litai. 2011 metais pajamų surinkta 1 900 000 litų, 2012 – 2 200 000 litų.
Dabartinę atliekų kainą didina ir 2012 metų pradžioje beveik 100 procentų pakilęs mokestis už atliekų priėmimą sąvartyne. Kadangi lėšų buvo surenkama mažai, o išlaidos didelės, tuometinis paslaugos tiekėjas paslaugą nutraukė. Valdžiai teko skelbti naują konkursą.
Atliekų išvežimo ir tvarkymo nuostolius didina ir nesąžiningi piliečiai, tai yra tie, kurie nemoka rinkliavos. Ją sumoka tik apie 75 procentai privalantys rinkliavą mokėti. Todėl savivaldybė jiems siunčia priminimus, raginimus. Nors rajono tarybos nariai buvo informuoti, kad skolininkai apie 200 tūkstančių litų jau sumokėjo, buvo prisiminta Klaipėdos patirtis, kai jos savivaldybei kreipusis į teismą dėl nemokančių už atliekas, dauguma jų susimokėjo iš karto, kai gavo pranešimus iš teismo.
Dabar savivaldybei nupirkus atliekų rinkimo ir tvarkymo paslaugą, kai mokama 173 litai už toną, surenkama 15 000 tonų per metus, operatoriui per metus reikės sumokėti 2,6 milijono litų. Tačiau vicemeras Regimantas Baravykas informavo, kad mokėti reikia ne vien tik operatoriui. Reikia sukurti atliekų rinkimo ir tvarkymo infrastruktūrą, administravimą, sukurti atliekų tvarkymo sistemą. Jo teigimu, nepakėlus mokesčio, per metus susidarys mažiausiai 400 000 litų nuostolio. Mokesčio pakėlimas išspręs ir kitą problemą – bus panaikintas milijonas litų nuostolio, kuris susikaupė ankstesniais metais. Tos pačios Klaipėdos patirtis rodo, kad sukūrus infrastruktūrą, mokestis už atliekas pradėtas mažinti.
Nors tarybos nariai ir aiškino, kad dabartinė rinkliavos sistema yra „jovalas“, siūlė padaryti analizę, pagristi rinkliavos kainos kilimą, ją svarstyti viešai, viskas buvo beprasmiška. 12 tarybos narių rinkliavos pakėlimui pritarė. Tik pažadėjo pasibaigus metams rinkliavos mokestį perskaičiuoti, priklausomai nuo šiukšlių kiekio surinkimo.
Įvesta rinkliava nepatenkinti ir rajono verslininkai, iki šiol sumokantys 17 procentų visos rajono atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavos. Likusius 83 procentus sumoka gyventojai. Įvedus rinkliavą 2010 metais dalis verslininkų stvėrėsi už galvų – reikėjo mokėti už plotą, kuriuo verslininkai nesinaudojo. Todėl dalis verslo atstovų už atliekas nemoka iki šiol.
Naujoje atliekų surinkimo ir tvarkymo tvarkoje numatyta, kad įmonės gali mokėti pagal jų deklaruojamą atliekų kiekį. Jos kainuotų 210 litų už toną. Susitikime su rajono valdžia verslininkai klausė, kodėl anksčiau nebuvo leidžiama deklaruoti atliekų kiekio. Nes, pagavus verslininkus neteisingai nurodant išvežamų atliekų kiekį, juos galima bausti. Tačiau iki šiol tai nebuvo daroma. Ir tik dabar verslininkai paraginti teikti pasiūlymus, kaip pagerinti apmokėjimo už šiukšles tvarką.
Arvydas Pėšina
